Komerciniai ginčai dėl žalos klientų turtui gali atnešti didelių nuostolių. Advokatė Kaune Gintarė Girdzijauskienė paaiškina, kaip formuluoti paslaugų sutartis, dokumentuoti daiktų būklę ir sumažinti atsakomybę už klientų turtą.
Mišrių paslaugų teisinių santykių aiškumas
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, kurios reglamentuoja pasaugos teisinius santykius, pasaugos sutartimi saugotojas įsipareigoja išsaugoti perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį nepažeistą, o remiantis to paties kodekso nuostatomis, kurios reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius, paslaugų teikėjas atlieka klientui tam tikrus veiksmus arba darbus, bet ne naujo materialaus daikto gamybą ar kūrybą. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog įmonėms, teikiančioms sandėliavimo, montavimo ir gabenimo paslaugas, svarbu suprasti, kad šie įsipareigojimai gali būti vertinami kaip atskiros paslaugos, todėl sudaryta sutartis gali būti kvalifikuojama kaip mišri sutartis, turinti tiek pasaugos, tiek paslaugų teikimo sutarties elementų.
Vadinasi, jeigu minėti aspektai derinami vienoje sutartyje, verslas turi aiškiai atskirti kiekvieno elemento teisines pasekmes. Advokatė Kaune Gintarė Girdzijauskienė perspėja, kad, netinkamai arba nepakankamai detaliai apibrėžus paslaugų apimtį, reikės išsiaiškinti, kurios teisės normos bus taikomos kilus ginčui.
Įrodinėjimo našta ir saugotojo prezumpcija
Gali atsitikti taip, jog saugotojas atlygintinės pasaugos sutarties atveju atsako už perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus nenugalimą jėgą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad verslui reikės dokumentuoti daikto būklę prieš priimant jį saugoti. Kitu atveju be priėmimo–perdavimo aktų, detalių aprašymų ir – jei įmanoma – ekspertinių išvadų verslas rizikuoja, kad teismas nuspręs, jog defektai atsirado dėl jų kaltės. Advokatė Kaune G. Girdzijauskienė pataria: „Kad ir kokia tobula atrodytų sutartis, be tvirtų įrodymų apie daikto būklę bus itin sunku paneigti saugotojo prezumpciją.“
CMR važtaraščio taikymo ribos
Įmonėms, užsiimančioms prekių gabenimu, dažnai atrodo patogu naudoti CMR važtaraščio formą net ir vidaus pervežimams. Tačiau advokatė Kaune G. Girdzijauskienė pabrėžia, kad CMR konvencijos taisyklės galioja tik tarptautiniam transportui, t. y. kai krovinys keliauja iš vienos valstybės į kitą. Jei jūsų krovinys gabenamas išskirtinai Lietuvos viduje, teismai nenagrinės CMR nuostatų, net jeigu išsiuntėte minėtą važtaraštį.
Tokioje situacijoje verslui būtina turėti vidinius vežimo dokumentus, pritaikytus būtent Lietuvos teisės aktams. Tai gali būti detalūs pervežimo aktai, kuriuose nurodomi krovinio priėmimo–perdavimo terminai, atsakymai už daiktų būklę ir pretenzijų pateikimo sąlygos. Advokatė rekomenduoja aiškiai sutartyse įtvirtinti, per kiek dienų nuo krovinio pristatymo klientas turi pranešti apie trūkumus ir kokios žalos atlyginimo ribos taikomos.
Be to, be vidinių dokumentų, verslas turėtų numatyti tvirtą įrodymų sistemą: fiksuoti daiktų būklę nuotraukomis ar priėmimo aktų parašais. Tai užtikrins, kad teisme nebus perkelta įrodinėjimo našta į jūsų įmonės rankas – kitaip teismas gali pareikalauti, kad jūs įrodytumėte, jog žala atsirado ne dėl jūsų kaltės.
„Pasirūpinkite, kad visos pervežimo ir saugojimo procedūros būtų detalizuotos sutartyse, o atsakomybė – aiškiai apibrėžta. Tokiu būdu vidinis vežimas taps sklandus, o verslo santykiai – saugūs“, – akcentuoja G. Girdzijauskienė.
Komerciniai ginčai dėl žalos klientų turtui gali kelti didelių finansinių ir reputacijos iššūkių. O tinkamai paruoštos vidaus vežimo taisyklės ir dokumentai leis verslui apsisaugoti nuo vis dažnėjančių komercinių ginčų ir sumažinti riziką, kad klientas pasinaudos pažeidimais. Tad jeigu nežinote, nuo ko pradėti rengti pasaugos sutartį, ar susiduriate su kitais klausimais, kylančiais rengiant tokio tipo sutartį, kreipkitės pagalbos į teisininkus.
Straipsnį parengė Evelina Kasiulevičienė