Vis daugiau Lietuvos žmonių pasvajoja apie savo verslą. Tačiau dažnas jų, bijodamas rizikos, sunkumų ar tiesiog nepakankamai pasitikėdamas savo jėgomis, nuveja šias mintis šalin. O kai kurie, būdami labai kūrybingi, turėdami neeilinių gabumų, kuriuos galėtų puikiausiai išnaudoti, net nesusimąsto apie verslininko kelią. Kartais visiems šiems žmonėms trūksta gero aplinkinių pavyzdžio ar postūmio. Teigiamu pavyzdžiu galėtų įkvėpti Laura Kuprytė su broliu Osvaldu, kurie praėjusiais metais pradėjo lietuviškų išskirtinio dizaino tamprių „Leg Code“ verslą ir jau planuoja jį plėsti kitose šalyse. Laura teigia, kad dvejus metus ieškojo verslo idėjos ir galiausiai atrado tą sritį, kurioje gali atskleisti savo kūrybinius gebėjimus. „Reikia viską daryti su malonumu – tada užtikrintai sekasi“, − neabejoja žavinga ir entuziastinga moteris. Ji mielai sutiko pasidalyti savo patirtimi ir mintimis.
Laura, koks buvo Jūsų kelias savojo verslo link?
Mano kelias savojo verslo link buvo tikslingas. Dar prieš kelerius metus su jaunesniuoju broliu Osvaldu užsibrėžėme tikslą rasti idėją, kurią galėtume realizuoti, ir įkurti verslą. Kauno technologijos universitete (KTU) studijavau ekonomiką, tad teko kurti įvairius verslo planus. Be to, esu įgijusi patirties tiek įmonių valdymo, tiek pardavimo srityse. Visada siekdavau geriausio rezultato, daug reikalaudavau iš savęs ir manau, kad dėl to man visada sekėsi lyderiauti: bene septynerius metus iš eilės buvau geriausia pardavimo vadybininke, vėliau iš gimtojo Kauno persikėliau į Vilnių ir dirbau verslo plėtros direktore. Labai patiko tiek bakalauro studijos KTU, nes galėjau praktiką palyginti su teorija, tiek darbas pardavimo ir verslo plėtros srityse.
Kas paskatino atsisakyti sėkmingo ankstesnio darbo, aukštų pareigų ir imtis savojo verslo?
Norėjau tobulėti, augti ir siekti vis geresnio rezultato. Tai labiausiai ir skatino realizuoti savo verslo idėją.
Kada įkūrėte savo verslą?
Verslą kartu su broliu įkūrėme 2014 metų spalio mėnesį, internetinę parduotuvę atidarėme 2015 metų sausio mėnesio viduryje. O po geros savaitės Kauno Senamiestyje, Daukšos gatvėje, duris atvėrė ir mūsų firminė parduotuvė.
Su broliu šį verslą vadiname šeimos verslu. Labai džiaugiamės, kad į šiuos naujus gyvenimo išbandymus leidomės drauge, nes esame labai artimi, be galo vienas kitą palaikome, tariamės ir kartu priimame sprendimus. Turbūt reikėtų už vieningumą ir kitas vertybes, įdiegtas vaikystėje, padėkoti tėvams.
Kaip gimė mintis kurti būtent tampres?
Idėją kurti nuosavą verslą, kaip ir minėjau, puoselėjome kelerius metus, vis ieškojome srities, kurioje galėtume atskleisti savo gebėjimus, polinkius. Aš pati mėgstu piešti, norėjau kūrybinio darbo. Tai savaime ir atvedė mus prie šios verslo idėjos. Apskritai siekiu viską daryti su malonumu – tada užtikrintai sekasi.
Kiek laiko prireikė, kad Jūsų idėja virstų verslu? Su kokiomis kliūtimis teko susidurti?
Turbūt tam prireikė poros mėnesių. Pasakyti, kad buvo kliūčių, turbūt nedrįsčiau. Priešingai − sakyčiau, kad visi verslo partneriai, tiekėjai buvo labai geranoriški, mus palaikė, sutiko derėtis.
Kokių tikslų ar reikalavimų sau ir kitiems keliate?
Užsibrėžėme daryti viską taip, kaip priklauso, t. y. reikalauti iš savęs ir visų darbuotojų, partnerių atlikti savo darbą geriausiai, kaip tik galima. Kalbant apie tampres, mums svarbu, kad audinys būtų kokybiškas ir kad viskas nuo pradžios iki galo būtų atlikta profesionaliai: dizainas turi būti kurtas specialisto, puikiai išmanančio kompiuterinio grafinio piešimo ir meno subtilybes, internetinė parduotuvė turi būti sukurta profesionalų, siuvėjai privalo kruopščiai ir nepriekaištingai viską susiūti. Tai reikalavo daug laiko ir pastangų. Manau, kad mums pavyko rasti puikius specialistus.
Verslo įkūrimas daugybei žmonių atrodo kaip neįveikiamas uždavinys. Ar Jūsų nekamavo baimė, dvejonės dėl to, ar verta pradėti? Kas padėjo jas išsklaidyti?
Dabar atsigręždama atgal prisimenu daugiau jaudinančių šiurpuliukų nei baimių. Mes tikėjome ir tikime savimi ir savo produkto, verslo sėkme. Manau, mums sekasi, nes esame pozityvūs, lankstūs, greitai reaguojantys, turime išlaikę išugdytas šeimos vertybes. O ir prieš tai įgyta darbo patirtis labai padeda.
Trumpai papasakokite, kas yra „Leg Code“. Kuo Jūsų siūlomos tamprės išskirtinės?
„Leg Code“ – tai visų pirma išskirtinis kodas. Mūsų kuriamos tamprės, kaip sakė mūsų klientai per mados renginį „Fashion Bazaar“, yra „gera spalvų dozė gyvenimui praskaidrinti“. Jos skirtos žmonėms, kuriems patinka būti stilingiems, laisviems ir nevaržomiems. Tamprių dizainą mums kūrė nuostabi grafikos dizainerė. Jos išsiskiria ne tik dizainu, bet ir spalvų žaismingumu. Daug svarstėme rinkdamiesi audinį: norėjome, kad tamprės būtų neperšviečiamos, standžios, patogios ir malonios liesti.
Teigiate, kad „Leg Code“ tamprės skirtos išskirtinio stiliaus siekiančioms moterims. Kaip Jūs suvokiate stilingumą?
Stilius, mano supratimu, yra individuali kiekvienos asmenybės kūrybingumo išraiška. Nemanau, kad nebūdamas kūrybingas gali ilgai išlikti stilingas.
Ar Lietuvoje kasdien matote daug stilingų moterų, merginų? Ko galbūt pasigendate žvelgdama į mūsų dailiosios lyties atstovių aprangą?
Lietuva garsėja gražiomis moterimis ir merginomis, tad tikrai turime į ką pasižiūrėti. Visada laikiausi nuostatos, kad visos spalvos yra gražios, reikia tik mokėti jas derinti. Lietuvos moterys labai linkusios į pastelines spalvas. Nesakau, kad tai blogai, sakyčiau, kad tai gražu. Vis dėlto aš palinkėčiau moterims nebijoti spalvų. Spalvos suteikia moteriško žaismingumo, žavesio ir ekstravagantiškumo. Man labai patinka Sophios Loren pasakymas: „Protingas moteris vyrai įsidėmi, gražias išskiria iš minios, o žavingų negali pamiršti.“
„Leg Code“ tamprės labai jaunatviškos. O galbūt turite ką pasiūlyti ir vyresnėms moterims arba ieškančiosioms subtilesnių, tarkime, vakarui tinkamų tamprių?
Šiuo metu plečiame asortimentą: papildysime jį nėščioms moterims ir 8−14 m. vaikams skirtų tamprių linijomis. Ateityje planuojame jį papildyti linija „Black Code“ – šios tamprės puikiai tiks moterims, kurios norėtų pailsėti nuo spalvų, ir toms, kurios mėgsta klasiką.
Su kuo geriausia derinti tampres?
Tampres galima mūvėti vilkint labai įvairaus stiliaus drabužius: jas galima derinti tiek su laisvalaikio apranga, tiek su marškinėlių tipo suknelėmis, kurios šiuo metu madingos, tiek su įvairiais mezginiais. Kūrybingumui nėra ribų. Atitinkamų spalvų tamprės gali papildyti ir vakaro aprangą (linijos „Femina“ tamprės priderinamos prie vakarinių suknelių). Manau, puiku tai, kad vienas tampres galima priderinti prie įvairioms progoms skirtos aprangos.
Ar turite ką pasiūlyti ir vyrams?
Planuojame į rinką išleisti vyrų tamprių liniją. Jos bus skirtos vyrams, kurie mėgsta bėgioti, važinėti dviračiais ar užsiimti kitokia aktyvia laisvalaikio veikla.
Galbūt savo produkciją siūlote ir kitose šalyse?
Manau, greitai pradėsime judinti ir kitas šalis. Brolis šiuo metu gyvena užsienyje, tad jau tariamės dėl savo gaminių pateikimo ir kitų valstybių rinkoms.
Kaip manote, kokios savybės yra svarbiausios moteriai verslininkei?
Neskirstau verslininkų į vyrus ir moteris. Manau, kad specialisto ar verslininko sėkmę lemia tam tikros jo vidinės savybės, o ne moteriškoji ar vyriškoji prigimtis. Svarbiausia yra turėti aiškią verslo viziją, tikslus, gebėti nuosekliai siekti apčiuopiamo rezultato. Labai svarbi drausmė… na ir žavesys. Juokauju.
Kaip manote, ar norint įkurti ir sėkmingai valdyti verslą būtinai reikia būti baigus atitinkamas studijas?
Tikrai nebūtina baigti atitinkamų studijų, tačiau mokėti skaičiuoti reikia (šypsosi – red. past.). Reikia mažiau kalbėti apie tai, kaip darysi, svarbiausia – daryti.
Kaip manote, ar Lietuvoje pakankamai stengiamasi skatinti žmonių verslumą?
Žmogus arba verslus, arba ne. Ar tai galima kaip nors skatinti? Jei kalbame apie valstybės paramą verslui, tai paramos niekada nebus per daug. Tiesiog reikia suvokti, kad niekas nieko už tave nepadarys, pats turi kabintis ir skatinti save.
Manyčiau, kad verslumą geriausia skatinti per ugdymą – mokyklose mokiniams suteikti elementarius ekonomikos pagrindus. Įgiję vidurinį išsilavinimą, jauni žmonės žinotų, kaip planuoti savo biudžetą, pajamas ir išlaidas. Tai ir paskatintų verslumą, brandintų mūsų visuomenę.
Ar esate gyvenusi svetur ir koks Jūsų požiūris į emigraciją? Kas Jus skatina likti čia, Lietuvoje?
Teko praleisti ne vieną vasarą Skandinavijoje, kitose šalyse. Nesu priešiškai nusistačiusi prieš žmones, kurie emigruoja, − kiekvienas turi teisę pasirinkti. Esu tolerantiška. O aš pati visada jaučiau, kad noriu gyventi Lietuvoje. Tiesiog savo šalyje jaučiuosi gerai. Manau, liksiu ištikima Lietuvai (šypsosi – red. past.).
Dėkoju už pokalbį.
Inesa Uktverienė
Lauros Kuprytės asmeninio archyvo nuotraukos