Dainininkė Neringa Šiaudikytė stoja į kovą su stresu. Ji prisipažįsta, kad daugiausia streso jai sukelia muzikinė veikla. „Kartais taip norisi susilieti su žmonių mase ir tiesiog likti nepastebėtai“, – sako žinoma atlikėja. N. Šiaudikytė tiki, kad galima išmokti gyventi be streso, tačiau tam reikia įdėti daug pastangų ir kartais pasitelkti pagalbą. Atlikėja jau priėmė „Eurovaistinės“ 21 dienos streso iššūkį“, išbandė oro jogos treniruotę, svarsto imtis meditacijos.
„Dažnai stresuoju, nes mano gyvenimo ritmas yra išties įtemptas, kaip ir mano darbas. Nuolat tenka galvoti apie naujus projektus, apie tai, kaip dar galiu patobulinti savo turimus įgūdžius, apie tai, kaip gerai pasirodyti scenoje, projektuose. Be to, niekada nežinai, kas nutiks rytoj“, – savo streso šaltinius vardija atlikėja.
Stresas neapleidžia ir laisvalaikiu
Gerai žinoma ir viešumoje atpažįstama dainininkė prisipažįsta atsipalaiduoti negalinti net ir laisvalaikiu. Pasak N. Šiaudikytės, stresas žinomus žmones lydi ir kasdienybėje.
„Susitikus su draugais norisi atsipalaiduoti vakarėlyje, klube ar kavinėje, tačiau tave slaptai nufotografuoja ir vakaro akimirkos atsiduria kitos dienos spaudos naujienose. Tokie dalykai mane veikia neigiamai ir tikrai vargina“, – pasakoja Neringa.
Palaikyti gerą nuotaiką ir savijautą atlikėjai padeda treniruotės sporto salėje. Joje Neringa lankosi penkis kartus per savaitę. Ji teigia čia atsipalaiduojanti ir atsikratanti blogų minčių. Tačiau N. Šiaudikytė patyrė, kad vien sporto kovojant su stresu neužtenka. Patarimų, kaip nuvyti kartais apimantį slogutį ir įtampą, atlikėja semiasi ir iš specialistų. „Eurovaistinė“, bendradarbiaudama su streso valdymo ekspertu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Aidu Perminu, iššūkį puslapyje jauskitesgerai.lt priėmusiems žmonėms parengė 21 dienos streso valdymo programą. Joje patariama, kaip reaguoti į stresą ir su juo kovoti skirtingais būdais.
Stresas – organizmo mobilizacija įveikti iššūkį
Didysis savijautos testas parodė, kad ⅔ lietuvių kasdien patiria stresą. Prof. A. Perminas sako, kad stresas – tai pokyčių metu atsirandanti organizmo reakcija, kuri padeda mobilizuoti organizmą įveikti iššūkį.
„Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame mes susiduriame su dideliais informacijos srautais, skubėjimu, dideliais darbo krūviais, kai nuolatos ko nors siekiame, gyventi be streso beveik neįmanoma. Stresinė reakcija mums padeda prisitaikyti ir savaime nėra kenksminga. Toks stresas vadinamas eustresu. Sveikatai kenkia distresas – dažnai kylanti stresinė reakcija, kai organizmo prisitaikymo ištekliai senka. Kuo daugiau naujovių žmogaus gyvenime, tuo daugiau streso jis patiria. Didieji gyvenimo pokyčiai yra reti, tad dažniausiai mes kenčiame nuo kasdienių smulkių nesklandumų“, – aiškina prof. dr. A. Perminas.
Pasak streso valdymo eksperto, žmonės į stresinę situaciją dažnai reaguoja perdėtai, stengiasi pabėgti nuo erzinančių nesklandumų, atideda sprendimus ir taip dar labiau didina stresą.
N. Šiaudikytė stresą mažins ir medituodama
N. Šiaudikytė sako, kad jai geriausiai atsipalaiduoti padeda ramunėlių arbata ir gera knyga. Jeigu gyvenime nebepadės streso numalšinti įprasti būdai, ateityje užsiims ir meditacija.
„Ateityje planuoju užsiimti meditacija. Jogos studijoje ne kartą pajutau labai gerą ramybės jausmą, ir man išties patiko toks atsipalaidavimo būdas. Manau, kad tikrai įmanoma gyventi be streso, tiesiog reikia jį įveikti. Nemanau, kad tik mano profesijos žmonės stresuoja. Kiekvienas žmogus patirią stresą ir dėl ko nors jaudinasi. Tačiau žmonės nesiima jokių priemonių, išlieja savo neigiamas emocijas bendraudami su draugais ar artimaisiais, taip gadindami tarpusavio santykius ir artimųjų nuotaiką. Reikia dirbti su savo mintimis, stengtis skatinti pozityvų mąstymą, paskaityti ką nors įkvepiančio. Reikia galvoti apie tai, kaip prisitaikyti prie šiandieninio gyvenimo, prie negatyvių žmonių ar stresą keliančios aplinkos. Ir, svarbiausia, pasikalbėti su artimu žmogumi – man tai tikrai padeda“, – teigia Neringa.
Prof. dr. A. Perminas pirmiausia pataria suprasti, kiek streso ir kokiomis situacijomis patiriame, vengti nereikalingų iššūkių, rūpintis bendra savijauta ir sveikata, vengti pykčio konfliktų metu ir pasirinkti bei praktikuoti kiekvienam priimtiną atsipalaidavimo techniką.
Neringa prisijungė prie 8583 Lietuvos gyventojų, kurie jau priėmė „Eurovaistinės“ 21 dienos iššūkį“ ir netinkamus gyvenimo būdo įpročius nusprendė pakeisti į sveikesnius ir geresnius. Iššūkis „Be streso“ – trečia pagal populiarumą sveikatingumo programa, kurios laikosi beveik 1200 žmonių. Antroje vietoje – „Vandens iššūkis“, sulaukęs 2336 dalyvių. Populiariausia – „7 minučių mankšta“, kurią taisyklingai atlikti kasdien mokosi daugiau nei 3200 Lietuvos gyventojų.