Per 52 savaites – 56 maratonai. Vilnietis Valdas Šmaižys praėjusiais metais tapo daugiausia maratonų 2024-aisiais įveikusiu Lietuvos bėgiku. Apsukų jis nemažina ir šiemet, varžybose dažniausiai siekdamas ne asmeninių pergalių, bet padėdamas 42,195 km distanciją įveikti kitiems. Valdas – bene žinomiausias Lietuvos maratonų „peiseris“, t. y. tempą nustatantis bėgikas.
„Nubėgti 30 maratonų per metus lengva“
Praėjusiais metais V. Šmaižys maratoną bėgo dešimtyje šalių. 19 jų buvo įveikti Lietuvoje, 15 – Didžiojoje Britanijoje ir 13 – Italijoje. Maratonų būta dar daugiau, tačiau į statistiką neįtraukiami ultrabėgimai. Pavyzdžiui, atvirajame Latvijos 24 val. bėgimo čempionate lietuvis per parą nubėgo 201 km.
„Norėjau įveikti 60, bet tas gruodis kažkaip koją pakišo. Vis dėlto giliai širdyje esu patingintis ir kartais leidžiantis sau per daug atsipalaiduoti“, – dar metų pabaigoje socialiniuose tinkluose juokavo V. Šmaižys.
Atrodo, kad maratoną bėgimo entuziastas galėtų įveikti pažadintas vidury nakties. Šių metų vasarį V. Šmaižys dalyvavo Didžiojoje Britanijoje vykusiose „Quadzilla“ varžybose, jose po maratoną turėjo įveikti keturias dienas iš eilės. Tris iš jų lietuvis nubėgo greičiau nei per 4 valandas.
„Nubėgti 20–30 maratonų per metus yra lengva. Maratonus bėgu komforto zonoje, ne iš visų jėgų. Daug kas klausinėja, ką vartoju, ką valgau, tai, atvirai pasakius, nieko papildomo nevalgau. Kai nubėgi daugiau maratonų, tai organizmas žino, ko laukti, ir nereikia ilgo atsistatymo. Raumenys pripratę, be to, nebėgu iš visų jėgų. Bėgimas iki 4 valandų man yra komforto riba“, – šyptelėjo V. Šmaižys.
Tempo diktavimas – ne pareiga, o malonumas
Prieš kelerius metus V. Šmaižys rado būdą, kaip suderinti malonumą bėgti su pagalba kitiems. Lietuvos stajeris ne tik atlieka tempą palaikančio bėgiko funkcijas (angl. pacer), bet ir didžiausiems šalies maratonams suburia ištisą vedančiųjų bėgikų komandą. Vedliu V. Šmaižys „dirbs“ ir balandžio 27-ąją dieną vyksiančiame Kauno „Akropolio“ maratone.
„Esu nubėgęs daug maratonų po daug kartų ir mačiau, kaip dirba „peiseriai“. Daug kartų esu matęs juos tiek dirbant gerai, tiek prastai. Prieš kokius 4–5 metus pirmą kartą pasisiūliau atlikti tempą palaikančio bėgiko funkciją, ir nuo tada prasidėjo, – pasakojo V. Šmaižys. – Tempo palaikymas kitiems man yra malonumas. Surenku tokį kolektyvą, kuriam tai taip pat yra malonumas ir kurie į šią veiklą nežiūri kaip į kažkokią pareigą. Svarbu noras padėti kitiems.“
Įprastai varžybose vedančiųjų komanda išskirstoma į kelias grupes, jos diktuoja skirtingą tempą. Lietuvos maratonuose tokios grupelės 42,195 km nuotolį turi įveikti per 3 val., 3 val. 15 min. ir taip toliau – iki 5 valandų.
„Vilniaus ir Kauno maratonų vedančiųjų komanda yra nedidelė. Pavyzdžiui, kovo 16 dieną tempą diktuosiu Romos maratone ir ten „peiserių“ komandą sudarys beveik 200 dalyvių, nes bėgančiųjų bus 28 tūkstančiai. Kauno „Akropolio“ maratone darysime 9 vedančiųjų grupes, kiekvienoje bus po 2–3 tempą palaikančius bėgikus“, – dėstė V. Šmaižys.
Nori kelti Lietuvos maratonų lygį
Iki starto Kaune V. Šmaižys tempą diktuos ne tik Romoje, bet ir balandį Bratislavos maratone. Ne kartą užsienyje vedančiojo bėgiko vaidmenį atlikęs stajeris padėti didžiausiems Lietuvos maratonams pasisiūlė pats.
„Su Kauno maratonu bendradarbiausime pirmą kartą, nes organizatoriams dar rudenį pasiūliau, kad priimtų lietuvių vedlių komandą. Kai sukaupiau šiokios tokios patirties diktuodamas tempą, pagalvojau, kad būtų galima pasisiūlyti surinkti komandą. Norisi, kad lietuviški maratonai, kaip Kauno ar Vilniaus, kiltų savo lygiu ir pavytų Rygą, o vienas iš kokybės rodiklių yra ir „peiserių“ komandos turėjimas“, – teigė V. Šmaižys.
Pasak bėgimo entuziasto, didžiausia tempą palaikančių bėgikų klaida, jeigu jie maratoną įveikia keliomis minutėmis spartesniu ar lėtesniu tempu, nei numatyta prieš startą. Kokių savybių reikia geram vedančiajam bėgikui?
„Savo komandoje turime nusistovėjusį pagrindą ir priimame tik vieną kitą naują bėgiką. Svarbu, kad tempą diktuojantis bėgikas būtų nubėgęs ne vieną, ne du, ne tris maratonus, privalo turėti nemažą maratonų praktiką, žinoti, kaip jis yra bėgamas, ir be vargo išbėgtų tuo laiku, kuris nurodomas“, – vardijo V. Šmaižys.
Įveikti didžiausią pavasario maratoną su tempą palaikančių bėgikų komanda balandžio 27-ąją kviečia ne tik Kauno „Akropolio“ maratonas, bet ir „Hollister“ pusmaratonis, „Forvia“ 10 km, „SDG“ 5 km, „LKU kredito unijų grupė“ 1,5 km bei „Activus“ 400 m distancijos.
Robertas Trakys, Kauno maratonas