Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad per septynis š.m. mėnesius virusinis meningitas nustatytas 69 Kauno apskrities gyventojams, kai tuo tarpu 2012 m. per tą patį laikotarpį diagnozuota tik 12 virusinio meningito atvejų. Registruojami pavieniai susirgimų atvejai. Dauguma (92 proc.) visų susirgusiųjų – vaikai iki 18 m. amžiaus, pagrinde 4-14 metų. Atliekant židinių epidemiologinius tyrimus, dauguma susirgusių vaikų nurodė, kad maudėsi kokiuose nors vandens telkiniuose.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir gerėjančios diagnostikos dėka, sergamumo virusiniu meningitu ženklus padidėjimas Kauno apskrityje registruojamas tik Kauno miesto ir rajono teritorijose. Vien tik per septynis šių metų mėnesius, lyginant su praėjusiais metais, virusinio meningito atvejų kauniečių ir Kauno rajono gyventojų tarpe nustatyta atitinkamai 6 ir 4 kartus daugiau. Jei 2012 m. per septynis mėnesius Kauno mieste ir rajone buvo nustatyta atitinkamai tik šeši ir keturi virusinio meningito atvejai, tai šiais metais – Kaune jau registruoti 39 atvejai, Kauno rajone – 16 atvejų. Atitinkamai net 5 – 6 kartus daugiau sergančiųjų virusiniu meningitu, lyginant su praėjusiais metais, registruota ir Jonavos bei Kėdainių rajonuose. Kitose Kauno apskrities teritorijose, Raseinių ir Kaišiadorių rajonuose, kol kas diagnozuojami tik pavieniai virusinio meningito atvejai, o Prienų rajone – nebuvo registruota nei vienas susirgimas virusiniu meningitu.
Liepą prasidėjus pagrindiniam atostogų metui ir pakankamai įšilus vandens telkiniams, suaugusieji ir vaikai patraukia prie upių, ežerų, tvenkinių iškylauti ir maudytis. Maudynių metu neretai vandens patenka ir į burną, kuriame gali būti įvairių virusų, kurie ir gali sukelti virusinį meningitą. Be to, dažnai, ypač vaikai, mėgsta maudynes atviruose, ne visada paplūdimio zonai priskirtuose, vandens telkiniuose. Todėl vasaros metu padidėjusį sergamumą virusiniu meningitu galima priskirti užkrečiamai „sezoninei“ problemai.
Virusinis meningitas – kas tai?
Primename, kad virusinis meningitas – tai galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimas, kurio sukelėjas – virusas. Dauguma virusinių meningitų sukelia enterovirusai (ECHO, Koksackie), taip pat meningitą gali sukelti pūslelinės (Herpes) virusai, epideminio parotito (kiaulytės), tymų, erkinio encefalito, poliomielito, adenovirusai ir kt.
Užsikrečiama nuo sergančio asmens artimo sąlyčio (kontakto) metu per kvėpavimo takus su įkvepiamu oru, su smulkiausiais seilių lašeliais, ligoniui kalbant, kosint, čiaudint. Pvz. Herpes simplex virusas gali būti perduotas ir bučiuojantis, naudojantis tais pačiais indais, liečiant pažeistą odą. Galima užsikrėsti ir per burną (su maistu, vandeniu, per neplautas rankas).
Serga įvairaus amžiaus bei lyties asmenys.
Kai kuriems sukėlėjams būdingas sezoniškumas, pvz. enterovirusų sukeltos ligos dažnesnės vasarą ir rudenį, parotito virusui – žiema.
Paprastai virusinis meningitas pasireiškia staiga. Daugumas skundžiasi karščiavimu, galvos skausmu, dirglumu, pykinimu, sprando įtempimu, bėrimu. Pusė sergančiųjų vemia, viduriuoja, kosti, skauda raumenis. Enterovirusinio meningito metu gali skaudėti gerklę, akis.
Diagnostika
Klinikiniai požymiai ir/ar specifinių meninginių simptomų nustatymas. Bendras kraujo tyrimas. Diagnozę patvirtina smegenų skysčio (likvoro) tyrimas, atlikus juosmeninę (liumbalinę) punkciją. Kiti tyrimai padeda nustatyti infekcijos židinį, galvos smegenų pažeidimą, kitas komplikacijas bei atmesti kitas panašias ligas.
Kadangi dauguma virusinių meningitų negydomi specifiškai, svarbiausias uždavinys yra pirmiausia atmesti ligas, turinčias specifinį gydymą. Dažniausiai, taikant simptominį gydymą (poilsis, pakankamas skysčių gavimas, temperatūrą mažinantys vaistai, skausmą malšinantys vaistai), virusiniai meningitai praeina savaime per 5-7, rečiau -10-14 dienų. Prognozė praktiškai visada gera – visiškai pasveikstama.
Kaip galime apsisaugoti nuo virusinio meningito?
Padidėjusį sergamumą virusiniu meningitu dalinai galima sieti ir su pagerėjusia medicinine diagnostika ir su vasaros sezonu. Tačiau svarbu, kad artėjant rudeniui, kuomet į mokyklas, darželius sugrįš vaikai, o į darbo kolektyvus – suaugusieji, virusinio meningito susirgimai neplistų kolektyvuose.
Siekiant išvengti galimo virusinio meningito susirgimų išplitimo ne tik šeimose, bet ir vaikų bei suaugusiųjų kolektyvuose, rekomenduojama:
1. Rankų higiena. Reguliariai plautis rankas, t.y. ne tik kai jos susiteršusios, bet nepamiršti jų nusiplauti prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš maisto gaminimą, grįžus iš lauko ir t.t.
2. Užtikrinti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint, čiaudint užsidengti nosį ar burną) reikalavimų vykdymą.
3. Patalpų ir aplinkos higiena. Būtina užtikrinti tinkamą patalpų valymą drėgnu būdu ir vėdinimą, ypač jei jose gyvena ar dirba, mokosi daug žmonių.
4. Saugus maistas. Vartoti tik tinkamai ruoštą ir gerai termiškai apdorotą maistą, vengti vartoti vandenį iš atvirų vandens telkinių maisto ruošimui, nevartoti vandens iš netinkamai prižiūrėtų šulinių ar kitų vandens šaltinių. Maudynių metu stengtis, kad upės, ežero ar kito telkinio vanduo nepatektų į burną.
5. Skiepijimas. Nuo kai kurių virusinių infekcijų galima pasiskiepyti, pvz.: yra skiepai prieš vėjaraupių, parotito, tymų, raudonukės, poliomielito sukėlėjus. Iki visuotinio skiepijimo pradžios, daugiau kaip 25 proc. virusinių meningitų sukeldavo parotito virusas, tad reiktų tėveliams nepamiršti, kad valstybės biudžeto lėšomis galima paskiepyti savo vaikus nuo tymų, parotito ir raudonukės ir kitų virusinių ligų, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
6. Savalaikis diagnozės nustatymas, ligonio izoliavimas ir gydymas. Pajutus tokius simptomus kaip karščiavimą, galvos skausmą, pykinimą, sprando įtempimą, bėrimą, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą dėl ligos ir jos kilmės nustatymo, bei tinkamo gydymo paskyrimo. Susirgusiųjų izoliuoti nebūtina, tačiau svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Primename, kad meningitą gali sukelti ne tik virusai, bet ir bakterijos. Priklausomai nuo sukėlėjo skiriasi ir ligos eiga, gydymas bei taikomos profilaktinės priemonės.
Dėmesio! Atsiradus specifiniams meninginiams simptomams: šviesos baimei, ypač su galvos skausmu, raudonu ar violetiniu odos ar/ir gleivinių bėrimu, atkakliam pykinimui ar vėmimui, mieguistumui, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.
Rima Bagdonavičiūtė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, tel. (8 37) 331 678, el.p.: rima.bagdonaviciute@kaunovsc.sam.lt