Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode įsikūrusi didžiausia Lietuvoje astilbių ekspozicija jau džiugina lankytojus savo įvairiaspalviais žiedais ir skirtingomis šluotelių formomis.
„Nors VDU botanikos sodo astilbių ekspozicija-kolekcija dar nauja – įkurta 2016 metų rudenį – jau atsiskleidžia šių augalų grožis. 8 arų plote galima išvysti apie 120 veislių, kurios yra susodintos pagal spalvas ir aukščius. Mūsų ekspoziciją spalvina žiedai nuo baltų iki tamsiai raudonų, lankytojus žavi įdomių formų šluotelės ir lapai“, – sakė astilbių kolekcijos kuratorė Žibutė Baškienė. VDU botanikos sode auginamos žinomiausios astilbių rūšys: kininė (Astilbe chinensis (Maxim.) Franch. et Sav.) ir Dovydo (A. davidii (Franch.) Henry, japoninė (A. japonica (C. Morren et Decne.) Gray) ir Tunbergo (A. thunbergii (Siebold et Zucc.) Miq.), paprastoji (A. simpllicifolia Mak.) ir t. t. Šias kryžminant tarpusavyje išvesta daugybė astilbių veislių, kurias taip pat galima pamatyti VDU botanikos sode.
Apie naująją astilbių ekspoziciją ir jos ypatumus astilbių kolekcijos kuratorė visiems susirinkusiems lankytojams pasakos liepos 14 d., penktadienį, VDU botanikos sode vyksiančiame renginyje KVAPŲ NAKTIS. Pradžia – 20 val. (daugiau informacijos http://botanika.vdu.lt).
Gali užaugti net iki žmogaus ūgio
Astilbės gentis priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai. Įvairūs autoriai šioje gentyje suskaičiuoja 30–40 gamtoje aptinkamų rūšių. Astilbių rūšys savaime auga Kinijoje, Japonijoje, Korėjos pietuose, Indijos rytuose, Filipinuose, Javos ir Naujosios Gvinėjos salose, JAV pietryčiuose. Gamtoje auga lapuočių miškuose, upelių pakrantėse, kur vasarą išsilaiko drėgmė. Į Europą astilbės atkeliavo gerokai vėliau už daugelį kitų gėlių – beveik prieš 200 metų. Anot Žibutės Baškienės, nėra tiksliai žinoma, kada astilbės pradėtos auginti Lietuvoje, tačiau prieškaryje apie astilbes jau žinota. 1938 m. J. Dagio sudarytame „Lietuviškame botaninių vardų žodyne“ rašoma, kad jas tinka auginti darželiuose.
Astilbės yra daugiamečiai šakniastiebiniai žoliniai augalai. Veislės viena nuo kitos skiriasi mažiau negu jų rūšys, tačiau ir jų įvairovė yra gana didelė. Astilbės užauga 15–170 cm aukščio, lapijos aukštis – 20–70 cm. Šakniastiebiai statmeni ar gulsti. Lapai dvigubai ar trigubai susiskaidę, kai kurių veislių gana ryškiai blizgantys, kol jauni – nuo ryškiai žalios iki raudonai rusvos spalvos. Šluotelių ilgis – 12–45 cm, skersmuo – 8–40 cm. Žiedyne yra iki kelių šimtų mažų, vos kelių milimetrų skersmens žalsvų, baltų, rausvų, raudonų ar violetinių vienalyčių arba dvilyčių žiedų. Žydėti pradeda birželio antroje pusėje ir baigia rugpjūčio pabaigoje. Žydi apie 20–30 dienų.
Astilbės – universalūs, ilgai žydintys augalai
Astilbes tinka auginti vienarūšėse grupėse. Jas galima derinti su kitais daugiamečiais, pusiau unksminiais augalais: melsvėmis, arunkais, snapučiais, rodžersijomis, katilėliais, plukėmis. Astilbės – universalūs, ilgai žydintys augalai, kuriuos tinka sodinti šalia krūmų ar vejoje didelėmis grupėmis. „Aukštesnės astilbės tinka gėlių lysvėms apsodinti, o smulkios žemaūgės – alpinariumams. Astilbės gerai augs ir prie vandens baseinų arba ūksmingose parko vietose“, – sakė astilbių kolekcijos kuratorė.
VDU botanikos sodo nuotr.