Tėvystė yra viena iš reikšmingiausių ir daugiausia jėgų reikalaujančių užduočių. Deja, kartais klaidingas supratimas, kaip auklėti vaikus, gali sukelti vaikų pasipriešinimą. Kai kurie tėvai taiko autoritarinę auklėjimo strategiją ir neleidžia vaikams išreikšti savo nuomonės bei patiems priimti sprendimų. Kiti tėvai, atvirkščiai, netaiko vaikams jokių apribojimų ir nemoko savikontrolės. Tyrimai rodo, kad abu kraštutinumai nėra gerai. Geriausia, kai tėvų auklėjimas yra lankstus, kai vaikai pamokomi, išklausomi, kai jiems leidžiama rinktis ir nustatomos ribos nepriimtinam elgesiui. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip išvengti neefektyvaus bendravimo, kuris gali sukelti vaikų pasipriešinimą ir sumažinti savigarbą.
Kalbama per daug
Kai tėvai ilgai kalba, vaikai pradeda jų nebesiklausyti. Mokslininkai yra nustatę, kad žmogaus smegenys gali išlaikyti tik keturias idėjas trumpalaikėje atmintyje vienu metu.
Neefektyvaus bendravimo pavyzdys
„Aš galvoju, ką reikėtų daryti dėl baleto pamokų ir krepšinio treniruočių šį semestrą. Tu žiniai, kad tikriausiai nesugebėsi lankyti abiejų užsiėmimų, nes krepšinio treniruotės yra antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais ketvirtą valandą. Po to tu iš karto turi susirišti kuodą. Taigi jei nesusidėsi baleto aprangos pirmadienį vėlai vakare, neturėsi pakankamai laiko susiruošti į baletą. Vadinasi, apranga turi būti išplauta sekmadienį…“
Šiame pavyzdyje yra labai daug informacijos, kuri vaikui gali atrodyti paini. Todėl jis gali nustoti klausyti tėvų. Be to, ši informacija perteikiama negatyviai ir su susirūpinimu, todėl vaikas gali į tai sureaguoti nerimastingai. Nebūtina vaikui pasakyti visą informaciją vienu metu. Ją galima suskaidyti į smulkesnes dalis ir perteikti per kelis kartus, kad jam būtų lengviau suprasti ir prisiminti.
Efektyvaus bendravimo pavyzdys
„Jei nori lankyti baleto ir krepšinio užsiėmimus šį semestrą, turėsi vėlai vakare ruoštis baleto pamokai. Prisėskime ir apsvarstykime tai.“
Šiame pavyzdyje informacija pasakoma dviem sakiniais. Taip palengvinamas informacijos suvokimas. Be to, vaikas paskatinamas bendradarbiauti (prisėsti ir apsvarstyti), atsižvelgiama į tai, ko jis nori.
Įkyrumas ir daug įspėjimų
Dauguma tėvų anksti ryte vaikus skubina pavalgyti, susidėti sportinę aprangą, muzikos instrumentus, kad šie išeitų į mokyklą laiku. Vaikai, kurie yra išsiblaškę ir nemotyvuoti susiruošti laiku į mokyklą, yra didelis jėgų išbandymas užsiėmusiems tėvams. Dauguma tėvų netenka kantrybės ir bando beviltiškai kontroliuoti situaciją duodami įspėjimus ir būdami įkyrūs. Deja, kai vaikai yra kažko įkyriai prašomi, jie išmoksta ignoruoti tėvų paliepimus, nes žino, kad tėvai ruošiantis viską primins.
Neefektyvaus bendravimo pavyzdys (su dešimties metų vaiku)
„Aš tave žadinu valanda anksčiau, nes tu niekada nesusiruoši laiku. Turi tuojau pat apsirengti.“
Po dešimties minučių: „Aš pasakiau tau pasiruošti, o tu vis dar slampinėji. Ar nori, kad mes pavėluotume? Eik išsivalyk dantis ir apsirenk.“
Dar po dešimties minučių: „Tu dar ne visai apsirengęs. Mes pavėluosime.“
Šie tėvai prisiima per didelę atsakomybę. Be to, parodo vaikui, kad nepasitiki, ar jis sugebės atlikti savo veiklą be aiškių nurodymų ir įsikišimo.
Efektyvaus bendravimo pavyzdys
„Mes išvažiuojame į mokyklą po 45 minučių. Jei nesusiruoši visko mokyklai, tau reikės paaiškinti mokytojai, kodėl tinkamai nepasiruošei pamokoms.“
Tėvai pasako trumpą instrukciją, kaip elgtis ir ko jie tikisi iš vaiko. Jie leidžia vaikui mokytis iš jo nedidelių klaidų.
Siekiama, kad vaikas pasijaustų kaltas ir susigėdęs
Tėvams svarbu žinoti, kad vaikai nėra empatiški. Jie pradeda labiau suprasti, kaip jaučiasi kiti, kai tėvai rodo empatiją jiems. Tai nereiškia, kad vaikai yra blogi ar beširdžiai. Jie tiesiog yra vaikai, todėl natūralu, kad siekia gauti didžiausią malonumą kiekvieną akimirką ir bando suprasti, kokie veiksmai yra priimtini visuomenei.
Neefektyvaus bendravimo pavyzdys
„Aš sakiau tau susitvarkyti savo žaislus. Jie vis dar išmėtyti kambaryje ant grindų. Ar tau niekas nerūpi? Ar nesupranti, kad aš visą dieną dirbau? Dabar aš turiu gaišti laiką tvarkydama ir valydama tavo žaislus. Nejaugi tu toks savanaudis?“
Šie tėvai perteikia labai daug negatyvios energijos. Vaikas jaučiasi kaltas ir susigėdęs, todėl pradeda manyti, kad jis ir kitose srityse nepakankamai geras. Tai vėliau gali pasireikšti maža saviverte.
Efektyvaus bendravimo pavyzdys
„Aš matau, kad žaislai nėra sutvarkyti, ir tai mane liūdina. Svarbu, kad namuose būtų tvarkinga. Visi žaislai, kurie yra ne savo vietoje, šiandien nakvos garaže. Jei norėsi parsinešti ir pažaisti su jais, turėsi man rytoj parodyti, kaip juos visus susitvarkei.“
Šiame pavyzdyje tėvai aiškiai išsako savo jausmus ir norus be pykčio ir kaltinimo. Vaikas šiek tiek (bet ne per daug) nubaudžiamas ir jam suteikiama proga kitą dieną pasitaisyti.
Nesiklausoma
Mes norime išmokyti vaikus gerbti kitus žmones. Geriausias būdas tai padaryti yra vaikų gerbimas, kai bendraujame su jais. Atidus klausymasis yra labai sudėtinga užduotis tėvams, pokalbio metu dažnai galvojama apie dalykus, darbus, kuriuos dar reikia padaryti. Tokiu atveju vaikui būtų geriau pasakyti: „Man sudėtinga tavęs klausytis, nes aš šiuo metu gaminu valgyti. Ateisiu pas tave už 10 min., ir mes apie tai pakalbėsime.“ Geriau pokalbį šiek tiek nukelti nei pusiau klausytis.
Vaikų auginimas yra sudėtingas darbas. Visi tėvai nuolat daro įvairių klaidų. Bendravimas su vaikais atima daug laiko ir energijos. Pasirūpinkite savimi, kad liktų pakankamai energijos visaverčiam bendravimui su vaikais. Nuspręskite, kokie Jūsų prioritetai ir kokių veiklų verčiau tiesiog atsisakyti. Vaikai, kurie turi gerbiančius, jais besidominčius tėvus, sėkmingiau mokosi valdyti savo emocijas, labiau savimi pasitiki ir sugeba suaugę brandžiai mylėti kitus žmones.
Parengė psichologė Birutė Kazlauskienė
