Per karantiną daugiausia laiko leisdami namuose įprantame nuolat užkandžiauti, nors alkio ir nejuntame. Vis dėlto artėjant pavasariui dažniau susirūpiname savo sveikata, tad daugiau dėmesio pradedame kreipti ir į tai, ką dedame į burną.
„Alkis – sudėtingas jausmas. Įprantame valgyti ne todėl, kad iš tiesų esame alkani, o todėl, kad malonu užkandžiauti. Vis dėlto vertėtų apgalvoti, kuo ir kodėl užkandžiaujame. Jeigu pavalgę pietus vis dar jaučiate norą toliau valgyti, reikėtų pagalvoti, ar į kasdienį savo racioną įtraukiate visaverčių maisto produktų“, – sako maisto ekspertė Vilma Juodkazienė.
Pasak jos, į kasdienį racioną reikėtų įtraukti kuo įvairesnių produktų, turinčių baltymų, angliavandenių ir skaidulų, vitaminų bei mineralų. Alkiui numalšinti vertėtų rinktis pieno produktus, skaidulų gausią duoną su grūdais ir sėklomis.
Alkis jaučiamas ir dėl medžiagų trūkumo, ir dėl nuobodulio
Dietologė Dalia Vaitkevičiūtė sako, kad alkio jausmą iš esmės galėtume suskirstyti į dvi rūšis – fiziologinį ir psichologinį alkį. Jiems atskirti reikėtų pažinti organizmo siunčiamus signalus. Jeigu pavalgius norisi ko nors saldaus ar dar paužkandžiauti, gali būti, kad tokiu būdu tiesiog norime numalšinti emocijas, maistas yra patrauklus. Alkį jaučiame dėl kamuojamo streso ar tiesiog dėl nuobodulio. Tokį jausmą galime pavadinti psichologiniu alkiu.
„Alkio jausmą net ir pavalgę galime jausti dėl skaidulų, baltymų ar riebalų trūkumo, todėl sveika subalansuota mityba – geriausias būdas norint išvengti per didelio užkandžiavimo“, – sako gydytoja dietologė.
Jeigu manote, kad užklupo psichologinis alkis, vertėtų išgerti kelias stiklines vandens ir praėjus apie 20 min. atkreipti dėmesį, ar vis dar jaučiatės alkani. Dažnai nutinka taip, jog esant troškuliui manome, kad norime valgyti. Kitas būdas nukreipti dėmesį nuo psichologinio alkio – užsiimti mėgstama veikla, pavyzdžiui, skaityti ar išeiti pasivaikščioti.
7 priežastys, kodėl galime jaustis alkani
Vartojame per mažai baltymų. Alkio jausmas gali nuolat lydėti, jeigu kasdieniame mitybos racione mažai baltymų. Pakankamai baltymų valgantys žmonės per dieną kur kas rečiau jaučia alkį.
Trūksta miego. Nuovargis daro įtaką mūsų apetito hormonui grelinui. Jeigu esame pavargę, dažniau jaučiame alkį ir linkstame daugiau užkandžiauti. Todėl svarbu laiku eiti miegoti ir dieną pradėti pailsėjus.
Per daug greitųjų angliavandenių. Gydytoja dietologė sako, kad, į racioną įtraukus daug gaminių iš baltųjų miltų, saldumynų ir pan., jie sukelia greitą energijos šuolį (gliukozės pakilimą kraujyje). Pasijuntame energingi, bet trumpalaikis sotumo ir energijos efektas lemia ir tai, kad greitai vėl išalkstame.
Valgome per mažai riebalų. Dar viena nuolatinio alkio priežastis – racione yra per mažai gerųjų riebalų. Anot dietologės, tyrimas parodė, kad tie žmonės, kurių racione labai mažai riebalų, dažniau linkę persivalgyti ir užkandžiauti.
Geriame per mažai vandens. Viena pagrindinių alkio jausmo priežasčių yra nepakankamas išgerto vandens kiekis. Specialistė teigia, kad kai organizmui trūksta vandens, melagingas signalas jo trūkumui patenkinti gali būti ir noras valgyti.
Mažas gaunamų skaidulų kiekis. Skaidulos pailgina virškinimo procesą, jos ilgiau užsibūna skrandyje, todėl šių medžiagų vartojimas suteikia ilgesnį sotumo jausmą.
Skystos kalorijos. Skysto maisto vartojimas vertinamas nevienodai. Skystas maistas yra lengviau virškinamas, jį valgydami mažiau kramtome, skrandyje jis išbūna trumpiau, todėl pavalgę ne visada jaučiame pakankamą sotumą. Pusryčiams išgėrę tik glotnutį ar pietums suvalgę tik sriubos, labai greitai galime vėl pasijusti alkani. Tai susiję ir su psichologiniu pasitenkinimu valgant. Ilgiau kramtydami, jausdami maisto konsistenciją, jausimės sotesni.