Gydytojas ginekologas Romualdas Šemeta (83 m.) daugiau nei 30 metų ruošia moteris gimdymui su šypsena. Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas tikina, kad Lietuvoje labai mažai kalbama apie gimusių kūdikių įgimtų savybių atskleidimą, jų intelekto vystymą pirmaisiais metais. Lietuvos sveikuolių sąjunga nuo 2021 m. pradžios rengia susitikimus internetu su R. Šemeta, kuriuose jis dalijasi ypač svarbia informacija besilaukiančioms ir jau susilaukusioms mažylių poroms.
Pirmieji treji gyvenimo metai – lemiami
Japonų mokslininkas Masaru Ibuka – ryški asmenybė, įkūrusi pasaulyje žinomą kompaniją „Sony“. Daug metų dirbęs elektronikos pramonėje, M. Ibuka nuodugniai studijavo vaikų psichologiją bei pedagogiką ir sukūrė unikalų ankstyvojo vaikų ugdymo metodą. Jo knyga „Po trejų jau vėlu“ („Kidergarten is too late“, 1971 m.) daugelyje pasaulio šalių padarė revoliuciją sąmoningos tėvystės srityje ir subūrė ištisas bendruomenes. Jos sėkmingai taiko šią metodiką iki šiol. Lietuvoje kol kas vienintelis, propaguojantis šią metodiką, yra gydytojas R. Šemeta. Jis sako, jog tūkstančiai vaikų mūsų šalyje buvo ir yra auginami pagal šią metodiką.
M. Ibuka tvirtino, kad po trejų metų vaiko intelektą vystyti jau vėlu. Jis teigė, kad smegenų ląstelės per trejus metus išsivysto 70–80 proc., todėl reikia „kalti geležį, kol ji karšta“ ir padėti vaiko intelekto raidai, kol jo smegenys dar tik formuojasi. Štai kodėl reikia dėti maksimalias pastangas, kol jam sukaks treji metai.
Pagrindiniai patarimai
Ši japonų mokslininko citata yra gana garsi: „Geriausias išsilavinimas jūsų vaikui – tai motinos meilė. Svarbiausia tėvų veikla – auklėjimas. Jei su tuo nesutinkate, kodėl jums reikia susilaukti vaikų?“ Auginant vaikus iki trejų metų M. Ibuka rekomenduoja laikytis šių patarimų:
-
Nuo vaikystės apsupkite vaiką geriausiais žmonijos pasiekimais: klausykitės klasikinės muzikos, rodykite meno kūrinius, skaitykite grožinę literatūrą.
-
Kiekvieną dieną užsiimkite su savo vaiku. Net vienas užsiėmimas per dieną duoda stebėtinų rezultatų.
-
Negalima ginčytis su vaiku. Jis yra labai jautrus.
-
Skatinkite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Tai puikiai stimuliuoja protą, konkurencingumą, norą būti pirmuoju.
-
Negalima uždrausti vaikui ginti savo interesų ir net kivirčytis. Kivirčai lavina bendravimo įgūdžius.
-
Neribokite vaiko. Visa tai lavina jo intelektą ir kūrybinius polinkius.
-
Negailėkite pagyrimų.
-
Neaiškinkite vaikui, kas yra „gerai“ ir „blogai“. Leiskite jam pačiam pasimokyti iš gyvenimo patirties, ir galiausiai jis pradės tai atskirti.
-
Skatinkite ir palaikykite vaiko susidomėjimą bet kuo. Sukurkite tam reikalingas sąlygas.
-
Vaikui reikia ne tik mamos, bet ir tėčio. Tėvo ir vaiko bendravimui neturėtų būti jokių apribojimų.
-
Nevertinkite vaikiškų fantazijų kaip kvailų. Gebėjimas svajoti ir fantazuoti lemia vaiko kūrybingumą.
-
Nelaikykite vaiko savo nuosavybe. Tai gali jam sukelti nepasitikėjimą savo jėgomis.
-
Lavinkite kūdikio lytėjimo pojūtį. Leiskite mažyliui liesti daiktus, pagamintus iš įvairių medžiagų: minkštų ir kietų, sunkių ir lengvų, lygių ir šiurkščių.
-
Nepirkite vaikui visko, ko jis prašo. Pernelyg daug žaislų atitraukia vaiko dėmesį, tada sunku mokytis.
-
Paraginkite vaiką žaisti su savadarbiais žaislais. Jis patirs didžiulį džiaugsmą sugebėjęs jį padaryti.
-
Lavinkite smulkiąją vaiko motoriką: modeliuokite, pjaustykite ir lankstykite figūras. Kaip žinoma, „vaiko protas – po ranka“.
-
Vaikščiokite su vaiku. Ėjimas yra labai naudingas, nes šiame procese dalyvauja 400 iš 639 kūno raumenų.
-
Kai vaikas kažkuo užsiima, nesureikšminkite rezultato. Juk svarbus procesas, o ne rezultatas. Tegul jis dirba tiek, kiek jam įdomu.
-
Neprimeskite vaikui savo valios. Versdami jį ką nors daryti prieš savo valią, jūs pakertate jo tikėjimą savimi.
-
Leiskite vaikui išreikšti savo originalų mąstymą. Standartai užaugina standartinį žmogų.
Pirmieji žingsniai gimus kūdikiui
R. Šemeta pabrėžia, jog tėvams svarbu išmanyti vaiko fiziologiją, kad galėtų padėti vystytis jo intelektui. Ką tik gimusio kūdikio regėjimo laukas yra 25–30 cm. Jis visą informaciją priima žiūrėdamas į mamos veidą, jos veido išraišką. Atidžiai stebėdamas mamos veidą, kuriame yra apie 60 rūšių raumenų, formuojančių vienokią ar kitokią veido išraišką, kūdikis gauna daug informacijos. Juk yra visas mokslas apie veido mimikas!
Vaikui svarbus tonas, kuriuo mama kalba. Ir veido mimika, ir tonas turi sutapti, tuomet mažyliui viskas tampa aiškiau. Jei žiūrėdama į vaiką susiraukusiu veidu mama sakys švelnius žodžius, jis nepriims informacijos, jaus nesaugumą. Šypsena veide mažyliui suteikia saugumo. Kalbėti su gimusiu vaikučiu reikia būtent iš 25–30 cm atstumo. Maitinant atstumas nuo jo veido iki mamos veido maždaug toks ir yra. Todėl, kai kūdikis žinda, reikia su juo kalbėtis, kalbinti, žiūrėti į jį, nes vaikas stebi mamą. Televizoriaus žiūrėjimas arba naudojimasis telefonu, kompiuteriu nėra palanki veikla tokiu metu.
Palaipsniui kūdikio regėjimo ryškumas didėja, būdamas 1 mėnesio jis jau gali matyti iki 1 metro. Todėl virš lovytės galima pakabinti geometrinių, abstrakčių figūrų. Ir taip po truputį ji pažindinti su pasauliu.
Ar mišinėliai, ar mamos pienas?
Knygos „Gimdymas su šypsena“ autorius nustemba – kaip galima tokius dalykus apskritai lyginti ir sverti, kuris geriau. „Čia lygiai tas pats, kaip klausti, ką geriau valgyti: dirbtinį ar natūralų maistą. Jei jums paduos natūralių ikrų ar sintetinių, jūs negalvodami rinksitės natūralius. Vaiko maitinimas – ne tik fiziologinio poreikio tenkinimas. Vystosi ryšys tarp motinos ir vaiko. Neužtenka, kad vaikas būtų tik sotus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgai maitinamo vaiko intelekto koeficientas yra aukštesnis, su pienu jis gauna visas vystymuisi reikalingas medžiagas. Pirmas gimusio kūdikio maistas – priešpienis, kuriame yra antikūnų, saugančių vaiko gyvybę. Antikūnų kaina yra aukso vertės. Todėl maitinti pirmomis paromis yra labai svarbu. Mamos pieno kokybė keičiasi augant vaikui, kūnas pritaiko pieno kokybę prie mažylio poreikių. Maitinimas krūtimi sumažina riziką moteriai susirgti krūties ir gimdos vėžiu“, – maitinimo krūtimi svarbą pabrėžia gydytojas.
Gydytojo manymu, lengvabūdiškų minčių apie mišinėlius kyla iš neišmanymo ir netinkamų moterų pavyzdžių. „Yra didžiulis skirtumas tarp suvokimo „turėti vaiką“ ir „būti mama ir tėčiu“. Jei tinkamai supranti, tai tinkamai ir elgiesi. Praktikoje dažnai tenka matyti, kad mama turi vaiką, bet ją sunku pavadinti mama. Neužtenka turėti vaiką. Jei mama supras tai, jai nekils tokių klausimų. PSO rekomenduoja natūraliai maitinti kūdikį dvejus metus“, – tvirtina R. Šemeta.
Dinaminės mankštos
„Nuo antrojo mėnesio mūsų vaikai jau gyvena ant grindų, vartosi, bando šliaužti. Gimus kūdikiui labai svarbu išsaugoti kvėpavimo išlaikymo refleksą, kuris yra įgimtas. Nardymas vonioje, o vėliau ir baseine tam labai padeda. Tai viena iš vaikų skendimo profilaktikos priemonių. Dinaminė mankšta – gera psichomotorinio vystymo priemonė, puikiai tinka tėčio ir vaiko ryšiui kurti“, – teigia akušeris-ginekologas.
Anot R. Šemetos, pas mus nepripažįstama dinaminė kūdikių mankšta, kaip ir daugelis kitų dalykų. Gydytojus mokė gydyti, o dinaminė kūdikio mankšta yra prevencinė priemonė. Karibų jūros baseino valstybės gyventojams tai visiškai natūralu: jie nuo gimimo nešiojasi vaikus, maudo, mankština, mėto ore. Tokių vaikų Lietuvoje turime šimtus, matome, kaip jie auga: tampa labai aktyvūs, vystosi greičiau.
„Pažiūrėkime į veršiukus, šuniukus, jie, nors ir sunkiai, bet vos gimę pradeda vaikščioti. Kad kūdikis pasiektų tokį brandumo lygį, kad galėtų vaikščioti, jam reikia padėti. Kaip mažas žmogus gali vystytis, jei jis, kaip anksčiau būdavo, suvyniotas į kokoną ir visą dieną taip laikomas? Kaip jis gali jaustis? Močiutės ypač priešindavosi tokioms mankštoms, sakydavo, kad vaikai suvynioti į kokonus vis tiek užaugo. Bet jei pačią pasiūlai suvynioti į paklodę, tai nė viena nenori…“ – šypsosi lektorius.
Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt