2017-ųjų metų balandžio mėnesį rinkos tyrimų bendrovė „International Data Corporation“ (IDC) prognozavo, kad iki 2020-ųjų metinis dirbtinio intelekto rinkos augimas sieks 54,4 proc. Todėl tikimasi, kad dirbtinio intelekto sistemos, tokios kaip prognozavimas, rekomendacijos ar virtuali intelektinė pagalba, kasmet užims vis svarbesnį vaidmenį kuriant skaitmenines paslaugas vartotojams.
Šios funkcijos jau dabar daro įtaką elektronikos įrenginiams, ypač išmaniesiems telefonams bei televizoriams. Kalbant apie pastaruosius, jų sąveika su dirbtiniu intelektu kol kas dar nėra masiškai paplitusi, tačiau pastebima, kad ji vystosi sparčiau ir tam skiriama vis daugiau dėmesio.
Pasirinkimo laisvė – ne visada privalumas
Miroslavo Ramanavičiaus, „Samsung“ buitinės elektronikos pardavimų vadovo Baltijos šalyse teigimu, šiuolaikiniai žmonės žiūri ne tik tradicinius televizijos kanalus. Šiandien jie gali pasirinkti antžeminę, internetinę, kabelinę, palydovinę televizijas ar netgi vadinamąją „Over-The-Top“ (OTT) technologiją – nemokamą audiovizualinio turinio peržiūrą, kuriai nereikalingi jokie televizijos paslaugų teikėjai. Be to, moderniuose televizoriuose vartotojai gali pasinaudoti ir specialiomis TV programėlėmis, kurias pasitelkę jie taip pat gali stebėti jiems patinkantį televizijos turinį.
„Pastebima, kad išaugusi pasirinkimo galimybė atnešė ir nemažai painiavos, mat niekas nenori gaišti laiko ir rinktis iš visų galimų variantų ieškodami patinkančios laidos ar filmo. Taigi dėl to, kad turime nemažai pasirinkimo galimybių, mums tampa kur kas sunkiau atsirinkti aktualų ir mūsų pomėgius geriausiai atitinkantį turinį. Net jeigu tiksliai žinome, ko norime, paieškoms skiriame nemažai laiko. Vis dėlto žadama, kad jau greitai mums tuo rūpintis nebereikės, nes už mus viską padarys dirbtinio intelekto sistemos“, – kalba jis.
Žvilgsnis į ateitį
Specialistas teigia, kad jau netolimoje ateityje pasitelkus dirbtinį intelektą gausus ir netgi perteklinis turinys galės būti rūšiuojamas. Dabartinės tendencijos ir jau dabar turimi įrankiai rodo, kad greitu metu dirbtinis intelektas gebės išanalizuoti žiūrovo pageidavimus ir rodyti tokį turinį, kuris labiausiai atitinka jo televizijos žiūrėjimo įpročius. Tokios dirbtinio intelekto funkcijos, kaip prognozės ar virtuali tiesioginė pagalba vartotojui, taps masiniu ir visiems suprantamu reiškiniu.
„Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas analizuos įvairias oro sąlygas, laiką ir kitus išorinius veiksnius, kad žiūrovui būtų pasiūlytas geriausias turinys, atitinkantis ne tik jo įpročius, bet ir aplinką. Be to, televizoriuose bus įdiegta balso atpažinimo funkcija, kuri leis įrenginiui pačiam kalbėtis su jo žiūrovu padedant jam išsirinkti geriausią audiovizualinį turinį atsižvelgiant į jo amžių, įvairias turiniui taikomas nuostatas ar netgi jo nuotaiką“, – pasakoja ekspertas.
Daiktų interneto plėtros galimybė
Daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) jau dabar vadinamas netolimos ateities visuotiniu reiškiniu, kai į vieną tinklą sujungti buities prietaisai sąveikaudami vienas su kitu galės atlikti visus būtiniausius kasdienius žmogaus darbus, pavyzdžiui, automatiškai kontroliuoti namų šilumą ar netgi užsakyti pieno. Todėl neabejojama, kad didėjanti dirbtinio intelekto įtaka technikai, šiuo atveju televizoriams, dar labiau išplės daiktų interneto galimybes.
„Dirbtinio intelekto tobulėjimas labai prisidės ir prie dar vienos – daiktų interneto technologinės revoliucijos. IoT infrastruktūra vis plečiasi, todėl per artimiausius kelerius metus prie tradicinių buities prietaisų, tokių kaip šaldytuvas, tikėtina, prisijungs ir televizorius. Jis galės ne tik automatiškai pats optimizuoti įvairius savo parametrus, pritaikydamas juos atitinkamai pagal tai, ar žiūrite filmą, ar sporto varžybas, bet ir valdys žaliuzes, oro kondicionierių, šviestuvus ar kitą elektroniką“, – sako M. Ramanavičius.
Šių dienų inovacijos taip pat stebina
Anot eksperto, šiuolaikiniai įrenginiai jau pasižymi tam tikromis dirbtiniam intelektui priskiriamomis savybėmis. Juose dėl integruotų jutiklių televizorius automatiškai reaguoja į aplinką ir jos apšvietimą – pagal tai sureguliuojamas įrenginio šviesos intensyvumas ir ryškumas. Be to, į kai kuriuos įrenginius yra integruoti ir judesio jutikliai, reaguojantys į tai, ar žmogus yra šalia įrenginio, – jo ekranas automatiškai išsijungia, kai žmogaus nėra, ir įsijungia, kai jis ateina.
„Taip pat šiandien vartotojams paprasčiau žiūrėti savo pamėgtus kanalus, mat pažangiausi televizoriai įsimena mėgstamiausius vartotojo kanalus, kuriuos galima kontroliuoti balsu. Ką jau kalbėti apie tai, kad šiuolaikiniai įrenginiai geba atpažinti žaidimų pultus ar kitą panašią elektroniką. Vietoje sudėtingų techninių terminų, tokių kaip HDMI, naudojamas prie televizoriaus prijungtas įrenginys, pavyzdžiui, „Xbox One“, – tvirtina M. Ramanavičius.