Ar kada susimąstėte, kokį poveikį mums, moterims, ir aplinkiniams daro papuošalai? Jau dešimtmetį savo studijoje Vilniuje kuriančios dizainerės Rasos Juškevičienės („Rasa Accessories“) klientės įsitikino magiška papuošalų galia. Pasipuošusios išskirtiniais Rasos rankų darbo aksesuarais, į kuriuos sudėta tiek meilės, originalių ir gražiausių minčių, jos pabrėžia savo moteriškumą, grožį, stilių ir nepalieka abejingų aplinkinių. Kūrėja teigia, kad papuošalų poveikio paslaptis paprasta: „Moteris išsirenka aksesuarą, kuris yra toks artimas jai savo energetika, kad iškelia jos grožį į viešumą. Tuomet ji spindi. O kai moteris spindi – patys suprantate, kas vyksta aplink ją!“ Kviečiame ir Jus įvertinti daug gražių žodžių susilaukiančius Rasos aksesuarus, geriau pažinti vidine šiluma spinduliuojančią jų kūrėją.
Kaip apibūdintumėte savo klientą? Ar į Jus kreipiasi patys įvairiausi žmonės: nuo jaunuolių iki pensinio amžiaus žmonių, nuo namų šeimininkių iki verslininkų?
Mano klientas tikrai toks, kaip Jūs bandėte įspėti. Pridursiu – smalsus, žaismingas, rafinuotas, jautrus, intelektualus, gražus, laimingas, nelaimingas… Myliu JĮ visokį!
Galbūt būna tokių akimirkų, kai tenka sustoti ir savęs paklausti: ką dar išskirtinio sukurti?
Tokį klausimą sau užduodu kasdien. Visada noriu sukurti kažką nauja. Sustoju tada, kai nebepatinka tai, ką darau. Dirbtinai kažko imtis nebandau, tiesiog reikia pabūti kitoje vietoje, kažką kito nuveikti, išgyventi, patirti, suprasti. Tai praturtina ir grąžina į kūrybą naujai ir su džiaugsmu.
Kokiais aksesuarais labiausiai mėgstate puoštis pati?
Mėgstu konceptualius, subtilius papuošalus. Dažniausiai „įkrentu“ į kokį vieną, susižaviu juo sezoną. Aksesuaras man yra ne kaip puošmena, o dalis visumos.
Galbūt kai kurie klientai ateina ne vien įsigyti Jūsų dirbinių, bet ir išgirsti patarimų?
Sakoma: „Neduok patarimų ir druskos, kol jų tavęs neprašo.“ Bet jei paklausia – tikrai negaila pasidalinti savo požiūriu, nes matau šiek tiek toliau. Labai norisi klientą patraukti, patempti iš įprasto lietuviško konteksto, bet tik tiek, kiek jam priimtina. Pirmiausia žmogus turi jaustis savimi.
Esate sakiusi, kad palaikote su klientėmis ryšį ir prisiklausote įdomiausių istorijų apie papuošalų sukeltą poveikį tiek joms, tiek aplinkiniams. Kokia ta papuošalų poveikio paslaptis?
Taip, pas mane dažnai užklysta artimų sielų, tad kaipgi jų nepamilsi ir nesusidraugausi su jomis! (šypsosi) O papuošalų poveikio paslaptis paprasta: mano klientė gali išsirinkti aksesuarą, kuris yra toks artimas jai savo energetika, kad iškelia jos grožį į viešumą. Tuomet ji spindi. O kai moteris spindi – patys suprantate, kas vyksta aplink ją! (šypsosi)
Ar būna, kad darbo rezultatas priverčia nustebti Jus pačią?
Esu spontaniška, mano darbo stalas chaotiškas, nors ir visos detalės turi savo „namelius“. Bet kai jos (detalės) pajaučia mano kūrybinę nuotaiką, tai pačios iššoka, pešasi ir grumiasi, kurios eilė būti svarbesnei ir jau kitoje draugijoje kitu statusu iškeliauti į garbingą kūrinių lentyną (šypsosi).
Mėgstu jausti procesą ir jame pagauti gražiausią ir labiausiai intriguojančią mintį, kuri gali pasprukti nepastebėta, jei apsitverčiau pirminių idėjų rėmais. Nustebinti save sunkiau nei kitus, todėl tai yra pats džiaugsmingiausias kūrybos momentas.
Ar jaučiate tą ribą, kada laikas dirbti, o kada – ilsėtis?
Kai dar neturėjau vaikų, dirbdavau tiek, kiek norėdavau. O norėdavau visada! Dabar mano darbo laiką riboja vaikų dienotvarkės. Norint viską suspėti, reikia planuoti. Viskam – savas laikas, ir kiekvienas laikas turi savo spalvą ir malonumą.
Jūsų kūrybinis kredo: „Daryti taip, kaip jau yra ar buvo sukurta, nėra prasmės.“ Ar pradėdama kurti papuošalus neieškojote pavyzdžių?
Jei neturi savo požiūrio, ar verta pradėti? Drabužius kūriau nuo vaikystės, juos siūti pradėjau prieš porą metų. Papuošalų ėmiausi tuomet, kai dar nieko nebuvo, išskyrus švarią juvelyriką ir gėles atlape. Tada ir „supykau“ (šypsosi). Man tai atrodė stagnacija: žmogus yra toks gražus, spalvingas, kad nepatikėjau tokios pasiūlos teisingumu.
Koks Jūsų grožio suvokimas?
Mano grožio suvokimas toks: svarbiausia yra asmenybė. Ji yra visko ašis, įkvėpimas ir prasmė. Visi „dzinguliukai“ – tarsi energijos papildas ar amuletas. Tai aš ir siūlau. Nenoriu moters užgožti, noriu jai padėti atsiskleisti.
Kaip manote, kiek moters grožis priklauso nuo aprangos, papuošalų?
Žmogaus išvaizda atskleidžia jo vidinę estetiką. Kiek jos yra, tiek ir matyti. Reikia pridurti, kad ir matytojas turi būti išprusęs – ne kiekvienas turi teisę garsiai vertinti.
Ar lietuvaitės yra kūrybingos mados, grožio požiūriu?
Lietuvės kūrybingos, bet konservatyvios. Rinka labai maža, nori nenori šiek tiek reikia prie jos taikytis. Ypač tai galėčiau pasakyti apie drabužius. Tačiau Lietuvoje yra nuostabus kūrybinis potencialas, todėl manau, kad ir mes auginame savo klientą.
Šiuo metu klesti įvairūs rankdarbiai, gausu rankdarbių knygų, žurnalų, kursų. Ar, Jūsų nuomone, kurti rankdarbius gali kiekviena, panorusi to išmokti?
Rankdarbių vadovėliai – puiki pagalba moterims, kurioms trūksta saviraiškos būdų, kurių darbas nevisiškai joms artimas. Kadangi egzistuoja įvairūs kursai ir vadovėliai, manau, kad to gali išmokti kiekviena, jei tik nori.
Aš pati nemoku tų technikų (dekupažo ir pan.), niekada rankose neturėjau panašių vadovėlių. Kūrybos mokomės kelerius metus akademijose, koledžuose, tai – visai kas kita. Tai – gyvenimo kelias, o ne laisvalaikio užsiėmimai. Su rankdarbiais tai neturi nieko bendra.
Ko reikia norint išsiskirti iš kitų kūrėjų?
Reikia savyje turėti tokį kirminą, kuris neduotų tau ramiai gyventi, kol tu padarysi kažką „tokio“… Dažnai to kirmino norėtum atsikratyti, bet jis yra dalis tavęs, taigi belieka jį pamilti.
Ar yra Lietuvoje tokių kūrėjų, kurių talentingumu, darbais žavitės?
Kalbant apie aksesuarus, neturiu favoritų, bet žinau, kad yra nuostabių kūrėjų lietuvių, gyvenančių ne Lietuvoje. Kažkam susiklostė aplinkybės kurti kitokioje aplinkoje, didesnėje rinkoje – džiaugiuosi dėl jų.
Ar Jūsų darbai sulaukia ir užsieniečių susidomėjo?
Apie užsieniečių reakcijas daug pasakoja mano klientai. Jų būna tokių, kad įkvepia mane ir suteikia jėgų ilgam!
Kas Jums yra kūryba? Ką patiriate, kai pagaliau gimsta naujas drabužis, papuošalas ar kitoks aksesuaras?
Katarsis, žinoma (šypsosi). Kaip ir kiekvieną, kažką sukūrus savo srityje, visada apima džiaugsmas. O džiaugtis reikia ir tuomet, kai pavyksta nenusiminti.
Kaip manote, kokia Jūsų sėkmės paslaptis?
Sėkmės aš nepajutau, bet jos ir nesivaikiau. Ieškojau savo kelio, požiūrio, prasmės. Viskas, kas yra, atėjo natūraliai, nesinaudojant rinkodara.
Turite ir šeimą, ir darbą, kuris Jums, kaip esate sakiusi, kartu yra ir poilsis. Ar galėtų būti dar geriau?
Taip, žinoma. Trūksta tik vadybininko, kuris pasirūpintų „sėkme“ (šypsosi).
Ar vyras toks pat atsidavęs darbui, kaip ir Jūs? Koks, Jūsų nuomone, laimingos santuokos receptas?
Abu esame atsidavę ne tik darbui, bet ir vienas kitam. Kartu esame 18 metų. Santuokoje labai svarbu matyti ne tik partnerio, bet ir savo klaidas, tobulėti, gerbti vienam kitą. Nereikia dėti lygybės ženklo – vyro ir moters mąstymo skirtumai didžiuliai. Ypač svarbu juos gerbti, jais grožėtis, juos mylėti – tada visada bus magnetizmas.
Kokie gyvenimo malonumai Jus kartais atitraukia nuo taip mėgstamo darbo?
Didžiausias gyvenimo malonumas – kelionės. Žinoma, labai myliu žmones, mėgstu bendrauti, man tai – didelė dovana, kurios mes dažnai neįvertiname. Labai mėgstu gerus filmus; įkvepia muzika. O šokti galėčiau visada (šypsosi).
Kokia veikla Jums atrodytų tik brangaus laiko švaistymas?
Man neimponuoja žmonės, besislapstantys nuo savęs po daugybe veiklų. Ir pauzės yra prasmingos, nieko neveikti taip pat reikia mokėti. Nedrįsčiau kitam sakyti, kuo jam verta arba neverta užsiimti. Tik dangus žino, kur plaukia debesys, o bet kuri veikla yra prasminga, jei laiku ir vietoje.
Ką patartumėte Lietuvos merginoms, moterims kaip dizainerė?
Merginoms ir moterims patarčiau nebijoti būti žaismingoms, įsiklausyti į save ir vengti stereotipinių tendencijų.
Dėkoju už pokalbį.
Parengė Inesa Uktverienė