Nuo liepos 4 d. Valdovų rūmų lankytojus pakerėjęs vienos revoliucingiausių Europos meno istorijos asmenybių Michelangelo Merisi da Caravaggio, geriau žinomo kaip Caravaggio, šedevras „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ bus eksponuojamas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Radvilų rūmų dailės muziejuje.
„Nepaprastai džiaugiamės, kad Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus bendradarbiavimas su Italijos kultūros institucijomis nuosekliai stiprėja ir atveria Lietuvos publikai galimybę iš arti patirti aukščiausios meninės vertės pasaulio kultūros paveldą. Caravaggio šedevro eksponavimas Radvilų rūmų dailės muziejuje yra abipusio pasitikėjimo ir bendro įsipareigojimo saugoti bei dalytis Europos kultūros paveldu rezultatas. Nuoširdžiai dėkojame Italijos ambasadoriui Lietuvoje Emanuele de Maigret už jo asmeninį dėmesį ir pagalbą įgyvendinant šį projektą, taip pat Italijos Parlamento Kultūros komiteto pirmininkui Federico Mollicone už nuolatinę paramą, stiprinančią Lietuvos ir Italijos kultūrinius ryšius. Dėkoju Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, o ypač jų direktoriui Vydui Dolinskui už sklandžią partnerystę įgyvendinant šį bendrą projektą, o Italijos kultūros institucijai „Associazione MetaMorfosi“ ir jos generaliniam direktoriui Vittorio Faustini – už pasitikėjimą skolinant kūrinį ir visą praktinę pagalbą. Esame įsitikinę, kad šio įspūdingo projekto įgyvendinimas atvers duris dar ne vienai reikšmingai tarptautinei iniciatyvai, praturtinsiančiai Lietuvos kultūrinį gyvenimą“, – teigė LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Nors dėl novatoriško stiliaus ir audringo gyvenimo būdo Caravaggio vertintas prieštaringai, dar gyvas būdamas jis sulaukė didžiulio pripažinimo ir daugybės užsakymų. Caravaggio religinių siužetų interpretacijos buvo laikomos maištingomis. Pasitelkdamas kasdienės aplinkos pavyzdžius ir pabrėždamas žmogaus trapumą, Caravaggio sustiprino emocinį savo tapomų scenų poveikį ir taip išryškino svarbiausius baroko estetikos bruožus – dramatiškumą, jausmingumą ir žiūrovo įtraukimą. Taip pat jis sukūrė naują kūrinio ir žiūrovo santykį: priartino meną prie gyvenimo, o meno kūrinį pavertė kasdienės patirties tąsa.
Mįslingoji liudytoja
Marija Magdalietė yra viena mįslingiausių krikščionybės istorijos figūrų. Ekstazės akimirkoje sustingusi Marija Magdalietė – apaštalų apaštalė – tarsi išnyra iš paveikslo. Foną gaubiančią tamsą perskrodžia blyški jos oda ir išlinkęs kaklas, tarp dinamiškų drabužio klosčių tviska išsidraikiusios garbanos. Magdalietės veidas atkreiptas į dangų, sustingusi palaimos išraiška ir skruostu tekančios ašaros liudija išgyvenamą viziją – juslinę ir kartu nežemišką patirtį, atsikartojančią Baroko epochos paveiksluose. Kol šventoji moteris gręžiasi į Apvaizdą, mes negalime nusigręžti nuo jos.
Marija Magdalietė, išgydyta nuo septynių demonų, tapo viena iš labiausiai atsidavusių Jėzaus sekėjų ir pirmąja jo prisikėlimo liudytoja. Panašu, kad paveiksle vaizduojama paskutinė Magdalietės gyvenimo diena po 30-ies atsiskyrėliškų metų, praleistų oloje. Kaip nurodoma XIII a. šventųjų biografijų sąvade „Aukso legenda“, Mariją Magdalietę aplankė Maksiminas, Ekso vyskupas, kad suteiktų jai Eucharistiją. Marija verkė iš džiaugsmo ir, priėmusi Komuniją, mirė. Šis pasakojimas davė pradžią dviem garsiausiems Marijos Magdalietės vaizdavimo tipams Vakarų dailėje – „Atgailaujančiai Magdalietei“ ir „Magdalietės ekstazei“, kurį ir matome Caravaggio paveiksle.Iš Valdovų rūmų atkeliaujantis paveikslas Radvilų rūmų dailės muziejuje bus įkurdintas XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos ekspozicijoje, dalyje, skirtoje religinėms pasijoms, tad paveikslą bus galima išvysti tarp panašaus laikotarpio italų, ispanų, flamandų menininkų darbų, vaizduojančių stiprius dvasinius išgyvenimus.
Neabejotinas originalas
Pasak garsios Caravaggio kūrybos tyrėjos, Florencijos universiteto profesorės Minos Gregori, ši „Magdalietė“ – neabejotinas baroko tapybos meistro originalas. Tai rodo keli išskirtiniai paveikslo aspektai. Pirmiausia rankos – svarbus Caravaggio darbų elementas. Spalvų perėjimai ir kontrastai, kuriantys tvirtų, bet elegantiškų plaštakų vaizdą, leidžia manyti, kad jos galėjo būti nutapytos tik iš natūros, o ne nukopijuotos imitatorių. Blizgi ašara, riedanti Magdalietės skruostu, liudija tapytojui būdingą subtilų realizmą. Marijos apsiaustas traukia dėmesį ryškiu raudonu atspalviu, atsikartojančiu Caravaggio kūryboje kartu su plačiomis, laisvomis drabužio klostėmis.
Caravaggio „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ puikiai atskleidžia esminius baroko tapybos bruožus – siužeto dramatizmą ir kontrastingą tapymo manierą, vadinamąjį šviesos ir šešėlių chiaroscuro. Kruopštus šviesos tyrinėjimas leidžia Caravaggio laikyti išskirtiniu tapybos meistru, kurio virtuoziškumas ilgainiui nutiesė kelią modernioms tapybos technikoms.
Caravaggio šedevras „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje bus eksponuojamas iki rugpjūčio 2 d. Šedevro patirtį praturtins muziejaus planuojamos ekskursijos su gidu. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia aplankyti ir Vilniaus paveikslų galerijos parodą „Caravaggio klausimas: paveikslas „Kristaus suėmimas“, kurios centre – iš Ukrainos Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus atgabenta Caravaggio priskiriama drobė.
Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kartu su Italijos ambasada Lietuvoje, Italų kultūros institutu Vilniuje, Valdovų rūmų muziejumi ir asociacija „MetaMorfosi“, kuri daugelį metų užsiima Italijos meno paveldo puoselėjimu ir sklaida pasaulyje.
