Kai kalbame apie Lietuvių tautinių šokių šventę, pirmiausia įsivaizduojame šimtus šokėjų,
tautinius kostiumus ir įspūdingus pasirodymus. Tačiau šiemet Čikagoje vykstanti XVII Šiaurės
Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė kvies patirti gerokai daugiau. Tris dienas lankytojų lauks
paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, virtualios realybės filmai, spektakliai, mugė, susitikimai su
autoriais ir daugybė kitų renginių, skirtų visiems – ne tik šokėjams. Šventė vyks McCormick
parodų rūmuose – didžiausiame konferencijų ir parodų centre Šiaurės Amerikoje, įsikūrusiame
ant Mičigano ežero kranto.
Šios kultūrinės programos sumanytoja ir organizatorė – Viktorija Černičenko, veikli Čikagos
lietuvių bendruomenės narė, nuo 2017 metų vadovaujanti M. K. Čiurlionio galerijai ir
organizuojanti lietuviškus kultūros renginius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Su Viktorija
kalbamės apie tai, kaip gimė idėja Šokių šventėje sukurti savotišką lietuvišką kultūros miestą,
kuo ši programa ypatinga ir kodėl verta joje praleisti ne vieną valandą.
Ši šventė, kurią organizuoja JAV Lietuvių Bendruomenė kartu su Kanados Lietuvių
Bendruomene ir Lietuvių tautinių šokių institutu, daugeliui visų pirma pirmiausia siejasi su
šokiais. Kodėl nusprendėte šalia pagrindinės programos pasiūlyti tokią plačią kultūrinę
programą?
Šventės organizacinės grupės vadovės Giedrės Elekšytės Kniežos vizija buvo sukurti šią šventę
kaip atskirą lietuvišką miestą, kuriame būtų visko: ir šokių, ir vaidinimų, ir maisto, ir rankdarbių,
ir poilsio oazių. Tai ir bandėme padaryti.
Kaip gimė kultūrinės programos idėja? Ką norėjote padovanoti šventės dalyviams ir
svečiams?
Kultūrinės programos idėja pirmiausia buvo užimti tuos, kurie nebus repeticijose, lauks savo
šokančių, repetuojančių šeimos narių ar draugų, ir pritraukti į šventę tuos, kurie gyvena
Čikagoje ir ieško unikalių lietuviškų renginių, bet neturi nieko bendro su šokiu. Norėjome, kad
programa būtų kuo įvairesnė ir sukviestų skirtingo skonio ir pomėgių žiūrovus.
Programoje – labai skirtingi renginiai: filosofijos paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, virtualios
realybės filmai, susitikimai su knygų autoriais. Kaip rinkote temas ir lektorius?
Tiesą pasakius, jie rinkosi mus. Tik paskelbus, kad tokia galimybė bus, daug žmonių susisiekė su
manimi ir klausė, kaip galėtų dalyvauti programoje ar kitaip prie jos prisidėti. Susisiekiau su
daugybe Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių lietuvių rašytojų, menininkų, lektorių, nuomonės
formuotojų ir pan. Artėjant šventei viskas gryninosi ir daugelis atsisijojo dėl pačių įvairiausių
priežasčių. Pradinė programa buvo dar platesnė ir įvairesnė.
Šiemet pirmą kartą bus galima išbandyti virtualios realybės filmus „Aš Lietuva” ir „Aš Lietuva
2: Kelionė į save”. Kodėl nusprendėte į programą įtraukti būtent šią patirtį ir kuo ji gali būti
ypatinga už Lietuvos ribų gyvenantiems lietuviams?
Prieš keletą metų į JAV buvau atvežusi virtualios realybės patirtį, paremtą M. K. Čiurlionio
kūryba, ,,Angelų takais”, dabar norėjosi kažko naujo. Šokių šventės šūkis yra ,,Tarp dviejų
krantų”, o kas, jei ne sentimentai mūsų gimtinės gamtai, grožiui ir tradicijoms gali labiau tai
atspindėti? ,,Aš Lietuva” yra neapsakomo grožio filmas, kurį pažiūrėjus norisi verkti iš džiaugsmo
ir pasididžiavimo, kad esi lietuvis. Linkiu tai patirti kiekvienam 🙂
Rimantės Kulvinskytės paskaitos apie laimę, dr. Liutauro Degėsio filosofinės įžvalgos,
„Gabalėliai Lietuvos” ekspedicijų pasakojimai – visi jie savaip kalba apie žmogų ir jo ryšį su
Lietuva. Ar tai buvo sąmoningai pasirinkta bendra programos kryptis?
Ne, tiesiog taip susidėliojo. Kai jau atrinkau lektorius, kurie bus pristatyti šokių šventėje, jie visi
man atsiuntė savo siūlomų temų sąrašą. Iš jų išrinkome, kas atrodė, jog bus įdomu ir aktualu
šventės svečiams. Juos visus sudėjome į vieną programą – pasirodė, kad jie labai dera kartu ir
puikiai papildo vienas kitą. Didžiuojuosi atliktu darbu. Visos paskaitos – nemokamos, tik
kviečiame į jas užsiregistruoti iš anksto: ttps://www.sokiusvente.org/free-lectures/
Programoje numatytos ir kūrybinės dirbtuvės. Kodėl buvo svarbu įtraukti ne tik paskaitas, bet
ir veiklas, kuriose žmonės galėtų patys kurti, bendrauti ir patirti?
Didelė Lietuvos tradicijų ir kultūros dalis yra rankdarbiai: pynimas, mezgimas, audimas, sodų
rišimas – norėjosi ir tuo dalintis. Pradžioje galvojome, kad tai bus skirta tik vaikams užimti. Su
laiku ta nuostata keitėsi, nes pajutome, kad yra susidomėjimas ir tarp suaugusių. Galiausiai tai
taps ir Gala vakaro puošmena bei išliks kaip šokių šventės relikvija. Bus įdomu, naudinga ir
simboliška.
Kuriuos renginius labiausiai rekomenduotumėte jaunimui ir šeimoms su vaikais? O ką
siūlytumėte nepraleisti vyresniems dalyviams?
Jaunimui būtinai rekomenduoju filmus ,,Aš Lietuva” ir ,,Aš Lietuva 2″ – tai Lietuvos grožis,
perteiktas naujausiomis technologijomis. Šeimoms su vaikais rekomenduoju spektaklį
,,Teleportacija ” ir naują animacinį filmą ,,Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes”, kurių jie šiaip
neturėtų galimybės pamatyti. Lietuvos kino teatruose jis pasirodė tik šių metų sausio 16 d.,
taigi yra dar labai ,,šviežias”.
Vyresnei auditorijai patiks miuziklas ,,Lituanica” arba filosofijos paskaitos, kur jie galės ne tik
klausyti, bet ir pasidalinti patirtimi, padiskutuoti. Ir, be jokios abejonės, visiems be išimties
rekomenduoju ateiti į pagrindinį šokių šventės renginį liepos 12 d., sekmadienį. Mūsų laukia
įspūdinga šventė akims ir sielai!
Ar kultūrinė programa skirta tik šokėjams, ar kviečiami visi šventės lankytojai? Ko gali tikėtis
žmogus, kuris tarp repeticijų ar koncertų užsuks į šiuos renginius?
Kaip nebūtų ironiška, ši kultūrinė programa buvo kuriama mažiausiai orientuojantis į šokėjus,
kadangi jie repetuos nuo ryto iki vakaro visas dienas. Kaip ir sakiau, programą kūrėme
galvodami apie tuos, kurie nešoks, o lauks šokančių, apie tuos, kurie atlydėjo dalyvius, ir apie
tuos, kurie gyvena Čikagoje. Jiems tai bus proga apsilankyti nuostabiuose McCormick parodų
rūmuose ir nors vieną kartą gyvenime pajusti lietuvišką bendrystę šokių šventės metu. Labai
skatinu klaidžioti, ieškoti ir užsukti bet kada ir bet kur, kadangi paskaitos keisis kas dvi valandas,
virtualios realybės filmai – kas 40 min., mugė veiks visas tris dienas, tad vis tiek papulsite kur
nors, kur jums bus įdomu.
Organizuojant tokią įvairiapusę programą turbūt netrūko iššūkių. Kas buvo sudėtingiausia, o
kas suteikė daugiausia džiaugsmo?
Sunkiausia buvo suderinti ir užtikrinti techninius dalykus. Būtent dėl to, kad programa tokia
įvairi, ir dėl to, kad ji vyks McCormick parodų rūmuose, ir dėl to, kad reikėjo paruošti daug
skirtingų patalpų su skirtingais reikalavimais ir apribojimais, susidūrėme su nemažai sunkumų,
kuriuos reikėjo vienu ar kitu būdu išspręsti. Daugiausia džiaugsmo suteikė žmonių entuziazmas.
Per daugelį metų darbas M. K. Čiurlionio galerijoje Čikagoje suvedė su daugybe įdomių žmonių.
Jiems sužinojus, kad rengiu kultūrinę programą šokių šventėje, pasipylė žinutės ir
rekomendacijos. Smagu jausti palaikymą!
Tiek daug darbo įdėta , tiek visokių įdomybių ir viskas tik dėl trijų dienų . Ar kažkas iš
viso to liks Čikagoje?
Taip, labai ilgai derinome Loretos Roževičiūtės Elksnės ,,Vėjo rožės” autostereogramų
atvežimą į Čikagą. Jos ,,Trimatė jūros sonata “ bus puošmena Šokių šventės Galoje , taip pat
,,Širdis” puoš Susipažinimo vakarą . Tai – savotiška reklama būsimai didelei Loretos parodai
Čiurlionio galerijoje Čikagoje rudenį. Taip pat labai tikiuosi , kad suderinsime sąlygas ir nors
kelis mėnesius galėsime rodyti Čikagoje abu virtua;lios realybės filmus ,,Aš Lietuva “ ir ,,Aš
Lietuva 2 / Kelionė į save”.
Jeigu reikėtų vienu sakiniu pakviesti žmones apsilankyti kultūrinėje programoje, ką jiems
pasakytumėte?
Ateikite, būkite smalsūs, žiūrėkite, klausykite, dalyvaukite, džiaukitės tuo, ką mes jums
paruošėme! Daugiau informacijos rasite šventės tinklapyje Pagrindinis Puslapis – XVII
Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė ir Facebook paskyroje (7) Facebook
Iki greito pasimatymo šventėje!
Šventės mecenatas – Lietuvių Fondas.
Kalbėjosi Loreta Timukienė
