Šiandien kalbant apie išeivijos archyvų padėtį ir ateitį, klausimų yra daugiau nei atsakymų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad archyvai, kuriuose saugoma įvairi archyvinė medžiaga, nereikalauja ypatingo mūsų visų rūpinimosi. Tačiau pagalvojęs ir įsigilinęs, kad tuose archyvuose saugomi unikalūs, originalūs dokumentai, nuotraukos, įrašai, kurių nerasite niekur kitur, imi suvokti, kad šie archyvai atlieka ir autentiškumo patvirtinimo funkciją: čia saugoma atmintis, galimybė suprasti savo ištakas ir nuolat prie jų sugrįžti. Suvokus tai, kyla klausimas – kas vis dėlto turi prisiimti atsakomybę už šios atminties išsaugojimą? Lietuva, išeivija, mes visi?.. Atrodo, šis klausimas kol kas kybo ore, apie jį retkarčiais pasvarstoma spaudoje, archyvarų susirinkimuose, tačiau esminio atsakymo nėra ir turbūt dar greitu laiku nebus: juk žinom, kad pačioje Lietuvoje nemažai archyvų reikia tvarkyti, skaitmeninti, tam irgi reikia nemažai pinigų. Laimei, šiandien šiapus Atlanto dar turime entuziastų ir rėmėjų, kuriems rūpi išeivijos archyvų išsaugojimas ir išlaikymas, tačiau šis klausimas, kaip ir kiti su mūsų turimų vertybių išsaugojimu susiję reikalai, vis dėlto reikalauja didesnio dėmesio ir platesnės diskusijos. Juk negalime leisti, kad per šimtmečius kaupti turtai būtų prarasti ar išblaškyti, o pasigirstantys siūlymai išeivijos archyvus siųsti į Lietuvą dažniausiai būna nepamatuoti. Kodėl? Gyvename sparčiai globalėjančiame pasaulyje, kuriame technologijos padeda labai greitai surasti už tūkstančių kilometrų esančią informaciją ir ja pasinaudoti, todėl dažnu atveju netenka prasmės svarstymai, kur geriau laikyti archyvus. Šiandien turėtume galvoti, kaip juos padaryti lengvai pasiekiamus tiems, kuriems jie įdomūs ir reikalingi. Turėkim omeny, kad šiandieniame globalėjančiame pasaulyje daugelis žmonių pradeda jaustis „benamiais“ ir ima rūpintis šalia esančiais dalykais, kurie yra svarbūs jų tapatybei. Manau, galimybė po ranka turėti informaciją, padedančią žmonėms spręsti tapatybės klausimus, yra labai svarbi archyvų misija šiandien. Pripažinkime – mums, gyvenantiems toli nuo tėvynės, yra svarbus žinojimas, kad šalia turime akivaizdų, tikrą mūsų išskirtinumo liudijimą – lietuviškas bažnyčias, mokyklas, spaudą, archyvus, muziejus, kapines, paminklus, kryžių kalnelius, be kurių ištirptume tautų ir kultūrų vandenyne kaip bespalvis lašas.
Savo straipsnyje bandysiu apžvelgti vieno iš tokių mūsų tapatybės liudijimus saugančių centrų vienų metų veiklą. Ir tik retoriškai paklausiu: jeigu šiandien neturėtume savo archyvo, kuo užpildytume atsiradusią tuštumą, kur keliautų tūkstančiai mūsiškę vakar dieną liudijančių nuotraukų, dokumentų, įrašų, laiškų? Žvelgiant į lėšas, kurios šiandien gaunamos didžiausiam lituanistikos centrui išeivijoje išlaikyti, kartu tenka kelti ir kitą klausimą: ar tikrai mums pavyks ateinančioms kartoms išsaugoti visa tai, ką būtina išsaugoti?
Įvairūs projektai
Šalia kasdienių darbų – archyvų tvarkymo, aprašymo, lankytojų priėmimo, ieškomos medžiagos suradimo ir pateikimo, įvairios medžiagos skaitmeninimo – Čikagoje, Jaunimo centro patalpose, įkurto Lituanistikos tyrimo ir studijų centro darbuotojai vykdo ne vieną projektą, kad archyvus padarytų prieinamesnius, plačiau žinomus.
Praėjusiais metais pradėjome vykdyti naują projektą – savo veiklą pristatome Čikagoje ir jos apylinkėse veikiančioms lietuvių bendruomenėms. Lapkričio 22 d. apie savo darbus papasakojome Brighton Park apylinkės žmonėms, susirinkusieji į parapijos salę galėjo apžiūrėti mūsų kilnojamąją parodą ,,Atversim dainų švenčių skrynią“, atsakėme į klausimus apie archyvų perdavimą ir saugojimo sąlygas LTSC. Dėkojame mus šiltai priėmusiai JAV lietuvių bendruomenės Brighton Park apylinkės valdybai, parapijos žmonėms, kunigui Gediminui Keršiui. Tokius susitikimus tęsime ir šiais metais.
Praėjusių metų vasario pradžioje J. Žilevičiaus-J. Kreivėno muzikologijos archyvo direktorė Genė Razumienė dalyvavo LR generalinio konsulato surengtoje pamokoje Čikagos elitinių mokyklų „GEMS Academy“ mokiniams ir pristatė lietuvių liaudies muziką, instrumentus ir meno dirbinius.
Kovo 29 d. LTSC valdybos pirmininkas dr. Augustinas Idzelis Klivlande, Oklahomoje, Akademinio skautų sąjūdžio renginyje skaitė paskaitą ,,Baisiojo birželio faktai ir kontroversija“.
Lapkričio 8 d. Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, Lietuvių dailės muziejuje, vyko LTSC popietė ,,JAV lietuvių muzikinės veiklos istorija“. Joje neseniai Lietuvoje išleistą monografiją ,,Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870–1990“ pristatė knygos autorė Klaipėdos universiteto dėstytoja prof. dr. Danutė Petrauskaitė ir muzikas Alvydas Vasaitis. Susirinkusieji išgirdo „Dainavos“ ansamblio vyrų vieneto, Rūtos Pakštaitės-Cole, jos dukros Vilijos Pakštaitės-Longwell, Agnės Giedraitytės, Aro Biskio ir Mindaugo Razumo atliekamus lietuviškus kūrinius. Atėjusieji į muzikinę LTSC popietę turėjo progą pamatyti unikalią filmuotą medžiagą iš mūsų archyvų apie kompozitorių, chorvedį, vargonininką, muzikologijos archyvo įkūrėją prof. Juozą Žilevičių. Dėkojame renginio rėmėjui Lietuvių fondui.
Jau ne pirmą kartą LTSC viešinti prof. D. Petrauskaitė ne tik pristatė savo monografiją, kurioje panaudota nemažai medžiagos iš J. Žilevičiaus-J. Kreivėno lietuvių muzikologijos archyvo, bet ir rinko, kopijavo šiame archyve esančią medžiagą būsimiems moksliniams darbams. Šios vertingos knygos pasirodymas – puikus liudijimas, kad išeivijos archyvuose sukauptas turtas šiandien yra nesunkiai prieinamas ir Lietuvai. Laimei, jis nedulka lentynose, o yra naudojamas atliekant mokslinius tyrinėjimus, ruošiant publikacijas, rengiant parodas, kuriant kino filmus, ieškant savo giminės istoriją liudijančių dokumentų.
Siekdami plačiau supažindinti su LTSC veikla, informaciją apie mūsų darbus siunčiame į JAV ir Kanados lietuvišką spaudą, beveik kiekvieną dieną pasirodo naujų žinučių LTSC „Facebooko“ paskyroje, kurią kasdien aplanko šimtai lankytojų.
Parodos
Siekdami kuo plačiau pristatyti mūsų turimą archyvinę medžiagą ir supažindinti su mūsų gausiu paveldu, ruošiame įvairias parodas. Paroda ,,Atversim dainų švenčių skrynią“ pasakoja apie turtingą Šiaurės Amerikos lietuvių dainų švenčių istoriją – dvylikoje stendų galima pamatyti devynių dainų švenčių leidinius, dokumentus, nuotraukas, taip pat švenčių aprašymus, paruoštus lietuvių ir anglų kalbomis. Ši paroda liepos pradžioje buvo pristatyta Čikagoje rengtoje X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventėje, vėliau ją galėjo apžiūrėti Pasaulio lietuvių centre Lemonte esančio Lietuvių dailės muziejaus lankytojai.
Kita mūsų paroda ,,Sportas JAV lietuvių gyvenime“ pirmąkart buvo pristatyta gegužės pradžioje Pasaulio lietuvių centre Lemonte surengto krepšinio turnyro Ambasados taurei laimėti metu, ją papildė įvairūs pastarųjų metų mūsų sportininkų laimėjimus liudijantys eksponatai: sportiniai apdovanojimai, dokumentai, nuotraukos, marškinėliai.
Rugsėjo mėnesį abi parodos keliavo į Klivlandą. Čia vyko JAV lietuvių bendruomenės XXI Tarybos sesija ir ŠALFASS suvažiavimas, vėliau jos buvo pristatytos Vakarų pakrantėje: Los Andžele šurmuliuojančiose 29-osiose „Lietuvių dienose“, Portlando lietuvių bendruomenėje, gruodžio mėn. sporto parodą pamatė Sietlo lietuviai. Kovo 13 d. paroda apie Dainų šventę bus pristatyta Čikagoje, Navy Pier rengiamoje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirtoje šventėje.
Pavasariop abi parodos, kurių rėmėjai – Lietuvių fondas ir JAV lietuvių bendruomenė, keliaus į Kanadą, ten jas apžiūrėti galės Kanados lietuviai. Nuoširdžiai dėkojame visiems, paskolinusiems ar dovanojusiems savo archyvinę medžiagą ruošiant šias parodas, taip pat tiems, kurie padėjo jas pristatyti savo vietovėse. Ypač esame dėkingi Ingridai ir Laurynui Misevičiams, Violetai ir Mindaugui Gedgaudams, Nomedai Lukoševičienei.
Prisidedame ir prie kitų rengėjų organizuojamų parodų. Lietuvių dailės muziejaus, su kuriuo mus irgi sieja gražus bendradarbiavimas, ruoštai parodai, skirtai fotografui, poetui, knygų autoriui Algimantui Keziui paminėti, buvome paskolinę nuotraukas iš Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui dovanoto A. Kezio archyvo. Rugpjūčio mėnesį keli eksponatai iš mūsų ruoštos parodos, skirtos LR generalinio konsulato Čikagoje 90-mečiui, buvo pristatyti naujų konsulato patalpų atidarymo metu.
Šiais metais laukia dar vienas didelis projektas – birželio 30–liepos 3 d. Baltimorėje vyksiančiai XV šokių šventei skirta paroda, pasakosianti Šiaurės Amerikos lietuvių šokių švenčių istoriją. Su šokių šventės komitetu jau aptarėme parodos koncepciją, kreipiamės į praėjusių švenčių dalyvius, vadovus, fotografus: jeigu savo archyve turite įdomios medžiagos (kokybiškų nuotraukų, dokumentų, emblemų ir pan.), maloniai prašome ja pasidalyti su mumis. Jeigu eksponatus norėsite pasilikti, mes pasidarysime kopijas, o originalus grąžinsime. Daugiau informacijos – tel. 773-434-4545 arba el. paštu info@lithuanianresearch.org
Svečiai
Retai būna tokių dienų, kad Pasaulio lietuvių centro durų nepraveria artimesni ar tolimesni svečiai, – džiaugiamės jais visais. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Rolandas Kriščiūnas, LR generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas, profesorius Vytautas Landsbergis, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja humanitarinių mokslų dr. Virginija Paplauskienė, Lietuvos šaulių sąjungos vadas, atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas ir Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) vadas Julius Butkus, Vilniuje esančio Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dalius Viliūnas, Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Onutė Surdokienė, Brett Matulis iš Filadelfijos, Pensilvanijos, atskridęs į Čikagą ieškoti dokumentų apie savo gimines, lietuviškų šaknų turintys giminaičiai iš įvairių JAV vietovių ir Kanados, pirmą kartą susitikę Čikagoje, kad galėtų ne tik susipažinti, bet ir bandyti surasti daugiau savo giminystę įrodančių dokumentų, – tai tik dalis svečių, vienu ar kitu keliu pasibeldusių į LTSC duris ir besidominčių mūsų archyvais.
Sunku būtų juos visus suminėti, bet mūsų svečių knygoje palikti įrašai liudija, kad pas mus užsukusieji džiaugiasi galimybe daugiau sužinoti apie mūsų tautos ar savo giminės istoriją, dažnas prisipažįsta buvęs nustebintas pamatęs, kokių turtų turime. Visada džiaugiamės galėdami besikreipiantiems žmonėms padėti surasti ieškomą dokumentą, nuotrauką, knygą, garso ar vaizdo įrašą. Juk iš tiesų mūsų archyvų paskirtis ir yra drauge rašyti savo tautos istoriją.
Praėjusią vasarą mūsų archyvuose porą mėnesių praleido Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantė Ina Vaisiūnaitė – ji rinko medžiagą apie Amerikos lietuvių bendruomenės garso ir vaizdo žiniasklaidos raidą.
Spalio pabaigoje svečiai iš Sent Pitersbergo, Floridos, Mary Umans ir Joseph Jakubauskas domėjosi mūsų turimais perkeltųjų asmenų (angl. Displaced Persons) stovyklų archyvais – jie kuria dokumentinį filmą ,,Displaced“, kuriame bus pasakojama apie lietuvius, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukusius į Vakarus. Mūsų svečiai ypač domėjosi nuotraukomis, kuriose atsispindi DP stovyklų gyvenimas – ne tik buitis, bet ir aktyvi kultūrinė veikla. Kita mūsų viešnia – režisierė Ramunė Rakauskaitė, šiuo metu gyvenanti Lietuvoje, – pas mus lankėsi jau ne pirmąkart. Šįkart ji domėjosi mūsų turima sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje apsilankiusių JAV lietuvių filmuota medžiaga. Ją režisierė žada panaudoti savo būsimame filme. Lauksime abiejų filmų premjerų.
Bendradarbiavimas
LTSC bendradarbiauja su įvairiomis JAV lietuvių organizacijomis ir Lietuvos įstaigomis, tokiu būdu plečiasi mūsų veikla, didėja galimybės dalytis patirtimi ir turimais ištekliais.
Jau kelintus metus LTSC bendradarbiauja su Ilinojaus universiteto Čikagoje (UIC) Pasaulio lietuvių bendruomenės Lituanistikos katedra, kuriai vadovauja prof. Giedrius Subačius. Šio universiteto lietuvių kultūros kurso studentai atvyksta pas mus padirbėti, už savanorišką darbą jie gauna papildomų kreditų: pernai jie skenavo nuotraukas iš Budrio nuotraukų archyvo.
Toliau bendradarbiaujame su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Lituanikos skyriumi – šiais metais kartu bus rengiama virtuali paroda, skirta 70-metį minėsiančiai Lietuvių rašytojų draugijai.
LTSC toliau bendradarbiauja su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU): kovo mėn. pas mus svečiavosi šios aukštosios mokyklos Visuotinės istorijos katedros vedėjas prof. Juozas Skirius. Istorikas, lietuvių išeivijos istorijos tyrinėtojas LTSC lankėsi jau ne pirmą kartą: šįkart profesorius rinko medžiagą knygai apie išeivijos indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą. Sausio–vasario mėnesiais turėjome pagalbininkių iš LEU: studentės Agnė Aleksaitė, Šarūnė Baronaitė, Raimonda Gadliauskaitė, Ingrida Viluckytė, savaitgaliais atlikusios praktiką Čikagos ir Maironio lituanistinėse mokyklose, turėdamos laisvą dieną talkino Lituanistikos tyrimo ir studijų centre. Lituanistikos ir žurnalistikos mokslus Vilniuje studijuojančios praktikantės pas mus tvarkė vertėjo, diplomato Povilo Gaučio archyvą, taip pat lietuviškų atvirukų bei vizitinių kortelių rinkinius. Šiais metais keli LEU studentai vėl žada atvykti į Čikagą atlikti praktikos.
Džiaugiamės užsimezgusiu bendradarbiavimu su lietuvių meno ansambliu ,,Dainava“: neseniai pradėtas skaitmeninti J. Žilevičiaus-J. Kreivėno muzikologijos archyve turimas ansamblio archyvas. Praėjusiais metais 70 metų veiklos jubiliejų minėjusio ansamblio valdybos žmonės, nusprendę į vieną vietą surinkti ,,Dainavos“ veiklą atspindinčią medžiagą, labai apsidžiaugė apžiūrėję mūsų turimą gausų ansamblio archyvą. Jame – nuotraukos, dokumentai, programos, iškarpos iš spaudos, atspindinčios ,,Dainavos“ veiklos istoriją, prasidėjusią 1945 metais Vokietijoje, Hanau miestelyje. Visą šią vertingą medžiagą surinko ir tvarkingai į keliasdešimt segtuvų sudėjo Viktoras Žeronas, šis mūsų turimas ,,Dainavos“ archyvas bus papildytas pastarųjų metų ansamblio veiklą atspindinčia medžiaga, kurią turi surinkę patys jo nariai.
Tęsiasi mūsų draugystė su Čikagos lituanistine mokykla, dirbančia po tuo pačiu Jaunimo centro stogu. Jau tapo tradicija mokyklos abiturientams surengti ekskursiją po mūsų archyvus parodant mūsų turimus pagrindinius fondus ir papasakojant apie LTSC veiklą. Galimybė mokiniams ateiti į archyvą, pamatyti, kiek daug čia svarbios informacijos saugoma, prisiliesti prie praėjusių epochų dokumentų – visa tai geriausios pilietiškumo ar istorijos pamokos. Mokyklos renginiams mielai paskoliname turimą archyvinę medžiagą. Sužinoję, kad mokykla ieško savo mokiniams tautinių drabužių, iš savo fondų jiems padovanojome vieną jų rinkinį. Mūsų planuose – mokytojams pasiūlyti vesti temines pamokas archyvuose, kuriuose gausu istorijos, literatūros, muzikos pamokoms tinkamos medžiagos.
Ir toliau tvarkomi bei aprašomi gaunami JAV lietuvių bendruomenės archyvai, kurių turime jau visą atskirą kambarį, – šiam darbui lėšų skiria JAV LB, ateityje numatoma jį tęsti.
Turtingi vargšai
Galime džiaugtis, kad kasmet praturtėjame, mūsų archyvai nuolat papildomi: praėjusiais metais gavome inžinieriaus, ateitininko, vieno iš pagrindinių 1941 m. birželio sukilimo organizatorių, antinacinės rezistencijos dalyvio, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio Pilypo Naručio; rašytojo, pedagogo Antano Giedraičio (slapyvardis Giedrius); teisininko, visuomenininko Petro Linkaus; kultūros visuomenininko Viktoro Vaitkaus; Vinco Krėvės lituanistinės mokyklos; taip pat buvusio PLB valdybos pirmininko, JAV LB Archyvų komiteto nario, LTSC tarybos pirmininko, filosofijos dr. Vytauto Bieliausko, buvusio aktyvaus sportininko Juozo Kijausko archyvinę medžiagą. Iš įvairių vietovių gauname naujų dokumentų, nuotraukų, susijusių su JAV lietuvių bendruomenės veikla. Bibliotekos fondus papildė Ilonos ir Henriko Laucių dovanotas vertingų knygų rinkinys – literatūra lietuvių ir anglų kalbomis apie Antrąjį pasaulinį karą, pokarį, sovietinį laikotarpį. Savo fonduose turime beveik 200 000 knygų – tai ir mokslinė, ir grožinė literatūra, kai kurie mūsų turimi leidiniai išleisti XVII amžiuje.
Vienas didžiausių mūsų šios dienos rūpesčių – turimos archyvinės medžiagos skaitmeninimas ir pateikimas skaitmeninėje terpėje. Suprasdami, jog šiandien jau nebeužtenka turimus archyvus aprašyti ir saugiai saugoti lentynose, sukame galvas, kur gauti lėšų dokumentams, nuotraukoms, garso ir vaizdo įrašams skaitmeninti. Laukti negalime – nemažai archyvinės medžiagos jau šiandien būtina perkelti į kitas laikmenas, nes rytoj jos paprasčiausiai jau nebegalėsime išsaugoti: juk popierius, garso, vaizdo juostos nėra ilgaamžiai. Šiuo metu stengiamės apsirūpinti aparatūra archyvams skaitmeninti. Esame dėkingi The Oak Tree Philanthropic Foundation ir Saulys Foundation, skyrusiems lėšų tokiai aparatūrai įsigyti. Šiais metais ir toliau skenuosime senąsias nuotraukas, saugomas Budrio nuotraukų archyve, skaitmeninsime turimą filmuotą medžiagą. Ir toliau didelis dėmesys bus skiriamas vienam iš seniausių ir turtingiausių LTSC padalinių – J. Žilevičiaus-J. Kreivėno muzikologijos archyvui. Nors mūsų darbuotojai Kristina Lapienytė, Genė Razumienė, dr. Indrė Antanaitis, Juozas Bendikas, Vytas Beleška ir savanoriai Enata Skrupskelytė bei Gediminas Indreika dirba nuoširdžiai, negailėdami jėgų ir laiko, tačiau ne visus darbus galime įveikti turėdami tik tiek rankų, todėl ieškome savanorių, galinčių padėti skenuoti nuotraukas, mokančių skaitmeninti garso ir vaizdo įrašus.
LTSC veikla sunkiai įsivaizduojama be Lietuvių fondo finansinės paramos ir dosnių mūsų veiklą remiančių aukotojų. Esame nuoširdžiai dėkingi už LTSC skirtas lėšas ir kviečiame visus Amerikoje gyvenančius lietuvius pagal galimybes paremti mūsų centro išlaikymą, nes tik nuo mūsų sąmoningumo ir dosnumo priklauso neįkainojamo mūsų tautos paveldo likimas. Padarykime viską, kad išeivijoje esančius archyvus išsaugotume savo vaikams, anūkams, nes tai – mūsų istorijos dalis ir neturime teisės jos prarasti ar pamiršti. Lituanistikos tyrimo ir studijų centro veiklą galite paremti siųsdami aukas adresu: Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, 5600 S. Claremont Ave., Chicago, IL 60636-1039. Kiekvienas iš Jūsų galite prisidėti prie mūsų istorinės atminties išsaugojimo į Pasaulio lietuvių archyvą perduodami asmeninius ar organizacijų dokumentus, laiškus, nuotraukas, daiktus ir pan., taip pat įrašydami Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą į savo testamentą. Iš anksto dėkojame!
Taip pat siūlome gerai pagalvoti, ar verta savo archyvinę medžiagą atiduoti į privačių kolekcininkų rankas – tokiu atveju visos vertybės tampa jų asmenine nuosavybe.
Vietoje epilogo
Metų apžvalgos pabaigoje noriu pacituoti kelias mūsų svečių mintis, verčiančias pamąstyti apie išeivijos archyvų vertę ir jų išsaugojimo perspektyvas.
Vilniuje esančio Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dalius Viliūnas: „Tvirtai įsitikinau dviem dalykais. Pirma, Lietuvos intelektualinio paveldo tyrinėtojams PLA yra tikras lobis – pirmiausia dėl jame saugomų itin retų, iš esmės unikalių periodinių spaudinių. Lituanistinių studijų perspektyvos čia yra milžiniškos. Antra, yra visiškai akivaizdu, kad moksliniam darbui ir naujiems atradimams sąlygos tikrai geros: fondų ir net bylų aprašai pakankamai išsamūs, periodika sugrupuota pavyzdingai; tyrinėtojas, vedamas rūpestingų ir paslaugių LTSC darbuotojų, be vargo suras rūpimą archyvinį objektą. Tvirtai įsitikinau, kiek daug lemia begalinė pagarba nublokštųjų tautiečių dvasiniam palikimui. Minėtos pagarbos neatstos jokios šiuolaikinės technologijos, moderniausia įranga ir archyvarų sistemintojų armijos. Manyčiau, kad archyvas jokiu būdu ir niekada neturi būti skaidomas, kam nors „atiduodamas“. Linkiu, kad ši Lietuvos kultūros Atlantida ne tik išnirtų su visomis savo viršukalnėmis ateities tyrinėtojams, mokslininkams, bet ir savo šviesa šviestų bei stiprintų Lietuvos dvasią.“
Žurnalistė Sigita Nemeikaitė: ,,Varstau Pasaulio lietuvių archyvo duris – čia slypi neišsemiami nežinomos istorijos klodai ne tik dabarties, bet ir daugeliui ateities kartų, tikras Klondaikas istorikams, žurnalistams, įvairių sričių mokslininkams. Lietuvos diplomatijos, DP stovyklų, Sibiro tremčių, meno, muzikos, periodikos, net Amerikos lietuvių gydytojų draugijos ir kt. archyvai. Čia tiek daug dar nepažintos Lietuvos.“
Brett Matulis, atskridęs iš Filadelfijos, Pensilvanijos, į Čikagą tikėdamasis čia esančiuose lietuviškuose archyvuose rasti dokumentų apie savo gimines: ,,Nuoširdžiai dėkoju už pagalbą ieškant mano šeimos archyvinių dokumentų ir už įdomią ekskursiją po centrą. Jūs turite neįkainojamų turtų ir dirbate svarbų darbą išsaugant Lietuvos istoriją.“
LTSC vicepirmininkė Loreta Timukienė
Nuotraukos iš LTSC archyvo