„Duonutės skalsumas“

Kaip ir kasmet, po Kristaus paaukojimo ir Marijos palaiminimo šventės visas pasaulis švenčia Duonos šventę. Ši svarbi diena ypatingai buvo paminėta Kauno Pilėnų pagrindinėje mokykloje iniciatyvių ir veiklių pradinių klasių mokytojų Jūratės Ąžuolaitienės ir Birutės Žatkevičienės dėka. Šių mokytojų pakviestos prie šventės organizavimo prisidėjo ir kitos mokyklos pradinių klasių mokytojos Nijolė Bartkaitienė, Asta Rimkevičiūtė, Daiva Juknevičienė, Aldona Morkūnaitė ir bibliotekos vedėja Violeta Šafranauskienė. Ir aš šioje šventėje buvau, vaikais ir mokytojomis didžiavausi, duonos ragavau, kupina gerų emocijų namo parvykau…

Renginys – savaitės kulminacija

Projekto, vykusio visą savaitę Kauno Pilėnų pagrindinėje mokykloje, kulminacija buvo renginys „Duonos kelias“. Jį pradėjo pirmokės Viktorija, Emilė ir Austėja drąsiai užmindamos mįslę: „Muša mane pagaliais, degina ugnimi, pjausto peiliais ir visi mane myli. Kas?“ Ją įminti ir suprasti padėjo ketvirtokai, paaiškindami, kad tokį ilgą kelią turi pereiti kiekvienas duonos kepaliukas. Duona – vertingiausias žmonių maistas, tuose namuose, kuriuose duona gerbiama, visi žmonės vieni kitus myli ir gerbia.

Į renginį atklydo vilkai

Renginyje buvo įvairių dalyvių ir svečių: ne tik mokyklos mokiniai, mokytojai, direktoriaus pavaduotoja, mokinių tėveliai ir seneliai, portalo www.lietuve.lt redaktorės, bet ir… vilkai! Jie, užklydę ir pasivaišinę skania duona, norėjo sužinoti, iš kur daugiau tokio skanėsto gauti. Tačiau, sužinoję ilgą duonos kelią, numojo ranka ir patraukė savais keliais. Tikriausiai visi žino pasaką, kaip vilkas norėjo pasistatyti sau namus, bet, prakentęs žiemą, prabuvo ir vasarą – taip kartojosi nuolat. Taip pat ir šventės metu vilkai, supratę, kiek sunkaus darbo reikia įdėti, kad duonelės turėtų, nusprendė ir toliau maitintis tuo, kas pakliūva ir ką lengviau gauti.

Duonos kelias

Tad koks tas ilgasis duonos kelias? Ar visi žinote, kad pirmiausia pavasarį reikia grūdais užsėti žemę? Tai daro specialus traktorius – jis aria žemę ir sėja javus. Augimo procesas trunka visą pavasarį ir vasarą – javams sužaliuoti reikia saulės ir lietaus. Pagaliau išauga stiebai su varpomis, kuriose daug grūdų.

Vasaros pabaigoje (rugpjūtį) javai subręsta, ir juos nupjauna specialiomis mašinomis – kombainais. Varpas iškulia – iš jų išmuša grūdus. Grūdų būna daug daug. Vėliau grūdus sumala ir gauna miltus, jų mes galime nusipirkti parduotuvėje. Į miltus įmaišo vandens, kitų produktų ir užminko tešlą. Iš tešlos formuoja kepalėlius, paplotėlius, bandeles. Tešlą sudeda į formas ir kepa krosnyje arba orkaitėje. Ir jau tada stalą galima puošti gardžia, kvapnia duonele.

Duonos vardai

Senovėje duoną ne tik labai vertino ir gerbė, bet ir gražiausiais vardais vadino, tokiais kaip: duonelytė, duonukė, duonužėlė, duonutė, duonikė, duonelaitė ar duonaitė. Šiuos duonos vardus pirmokai mokėsi rašyti ir, gražiai išpuošę, nuspalvinę begale spalvų, papuošė jais klasės sieną. Trečiųjų klasių mokiniai rašė rašinėlius, vieną garsiai svečiams perskaitė Ugnė. Ši labai jaudinosi ir be galo nuoširdžiai pristatė savo darbelį.

Papročiai

Portalo www.lietuve.lt redaktorės Ieva ir Inesa vaikams pristatė su duonele, jos gaminimu susijusius papročius. Anksčiau kepant duonelę būdavo draudžiama kalbėtis arba būti išsižiojusiam, nes duonelė gali sutrūkinėti. Vaikai uostydavo garuojančią duoną, nes garai – vaistas nuo ligų. Nukritusį ant žemė duonos gabalėlį žmonės pagarbiai pakeldavo, pabučiuodavo ir suvalgydavo. Duoną drausdavo laužti viena ranka, nes viena ranka duona neuždirbama. Senoliai niekada nedėdavo ant stalo apversto duonos kepalo, aiškindami, kad tai – nepagarba jai. Redaktorės vaikams priminė ir tai, kad, nors duonos dabar lengviau gaunama, tačiau pinigėlių uždirbti, kad būtų galima jos nusipirkti, taip pat yra nelengva. Todėl vaikai turėtų nepamiršti padėkoti tėveliams už skalsią duonutę namie.

Visiems renginio svečiams buvo papasakota ir istorija apie šv. Agotą, kuri saugo nuo gaisrų, pavojų ir nelaimių. Visi norintieji galėjo į namus parsinešti po šventintos duonelės gabalėlį, kad juos visur lydėtų šv. Agotos apsauga.

Kaip kuliama spragilais

Mokytojos Daivos Juknevičienės mokiniai parodė, kaip senovėje žmonės kuldavo spragilais ir kokios melodijos bekuliant būdavo išgaunamos. Šio pasirodymo metu buvo galima pasijausti atsidūrus senovėje. Ir kiek grožio buvo paprastuose kasdieniuose darbuose, kurie ne tik atnešdavo apčiuopiamos naudos, bet tikriausiai ir gerindavo šeimynykščių ar darbininkų tarpusavio santykius. O tai juk yra be galo svarbu!

Knygos apie duoną

Mokyklos mokytoja ir bibliotekos vedėja Violeta Šafranauskienė visiems pristatė bibliotekoje esančias knygas apie duoną. Pasirodo, jų ne tiek ir mažai. Vedėja, kalbinama po renginio, pasidžiaugė, jog vaikai noriai skaito, pirmokai nebijo storų knygų mažomis raidėmis, labai mėgsta pasakas ir įvairias istorijas.

Antrokų žaidimas

Galiausiai atėjo laikas mokytojos Astos antrokams pristatyti taip ilgai repetuotą žaidimą „Grūdų maišas“. Koridoriuje visi sustoję į ratą vaikai simbolizavo grūdus, o viduryje šešiakampio forma stovintys antrokai sudarė grūdų maišą, pro kurį išbiro grūdai. Visi „grūdai“ lakstė, o „maišai“ turėjo nesuplyšti ir atlaikyti stiprius „grūdus“. Žaidimas buvo labai linksmas, koridorius prisipildė vaikų klegesio ir juoko. O ko daugiau reikia, kad ir suaugusiesiems pakiltų nuotaika?

Tyrimo pristatymas

Trečiokas Markas pristatė tyrimą ,,Kuri duona mėgstamiausia“, atliktą trečiadienį, ir jo rezultatus. Respondentų buvo klausiama, kuri iš trijų duonos rūšių jų mėgstamiausia: balta kvietinė, juoda ruginė ar pusiau ruginė. Tyrime dalyvavo 120 asmenų: mokyklos mokytojos, mokiniai ir administracija. Skaniausia duona buvo išrinkta pusiau ruginė duona, antrąją vietą užėmė balta kvietinė duonutė, o paskutinė vieta atiteko juodai ruginei duonelei. Tačiau balsų kiekiai skyrėsi nedaug, tad galima drąsiai teigti, jog visos duonelės gardžios!

„Ponių“ duona vietoje pyrago

Renginio pabaigoje visiems dalyviams buvo įteikti diplomai ir padėkos raštai už dalyvavimą šventėje ir pagalbą ją organizuojant, o visi svečiai vietoj įprastinio pyrago buvo pavaišinti šventine „Ponių“ duona su džiovintais vaisiais ir saulėgrąžomis. Mokytojos juokavo, kad tikriausiai ši duona būtų įveikusi visas konkurentes ir laimėjusi pirmąją vietą skaniausios duonos rinkimuose.

Po renginio visi buvo be galo pakilios nuotaikos. Bendraudamos prie kavos puodelio su mokytojomis daug sužinojome apie jų kasdienybę. O toje kasdienybėje daugiausia to, kas susiję su vaikais. Šioms moterims prie kavos puodelio buvo svarbiausia aptarti ne naujus kostiumėlius, papuošalus ar žurnalus, o tai, ko galėjo šiandien išmokti kiekvienas vaikas. Visos džiaugėsi, kad renginyje dalyvaudami vaikai elgėsi puikiai, gražiai išmoko žodžius, buvo drąsūs ir gale renginio paklausti apie duonos kelią gebėjo atsakyti, kodėl jis toks ilgas ir kodėl turime gerbti ir vertinti duoną. O tai – geriausias įdėto darbo įvertinimas.

Dar kartą dėkojame Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos mokytojoms Jūratei Ąžuolaitienei, Birutei Žatkevičienei, Daivai Juknevičienei, Nijolei Bartkaitienei, Astai Rimkevičiūtei, Aldonai Morkūnaitei, Violetai Šafranauskienei ir direktorės pavaduotojai Birutei Koreivienei, kuri ne tik rado laiko ateitį į renginį, bet ir savo gražiu žodžiu sušildė kiekvieno širdį.

Parengė Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top