Lapkritis – mėnuo, kai rudeninė dargana jau pabosta ir širdis šaukiasi žiemos. Šį mėnesį piemenys švęsdavo Ožio dieną (lapkričio mėn. 12 d.) bandydami greičiau prisikviesti žiemą, o kartu su ja ir sniegą. Svarbiausias šios šventės dalyvis būdavo baltas kaip sniegas ožys. Jis būdavo puošiamas, vaišinamas skanėstais. Su juo būdavo atliekamos įvairios apeigos, padedančios prisikviesti žiemą.
Ši iš pažiūros smagi šventė turėtų žmonėms priminti, kad jie gyvena labai sotų, šiltą ir patogų gyvenimą, padėti įvertinti visas materialines vertybes, gyvenimo sąlygas, kurios jiems suteikiamos. Juk anksčiau dar visai jauni vaikai piemenaudavo. Smagu, kad mūsų protėviai paliko mums tokį neišsemiamą švenčių lobyną: užtat mes galime nenuobodžiauti ir vis veikti kažką bendruomeniško ir linksmo. Džiaugiamės Endriejavo miesteliu, kuris jau ne vienus metus rengia labai smagią Ožio dienos šventę.
Tradicinė Endriejavo miestelio šventė
2014 m. lapkričio mėn. 15 d. (šeštadienį) Endriejavo miestelyje jau ketvirtą kartą buvo organizuojama Ožio dienos šventė. Drąsiai galime teigti, kad ši šventė jau tapo tradicine Endriejavo miestelio švente. Be galo smagu, kad ją labai pamėgo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir svečiai iš Klaipėdos rajono.
Minėtąjį šeštadienį Endriejave vyko mugė – buvo galima nusipirkti įvairiausių skanumynų, mezginių, avienos, žuvies, rankdarbių ir dar daug kitų naudingų dalykų, galinčių praversti virtuvėje ar tapti kalėdinėmis dovanomis.
Kaipgi be ožio!
Šventės dalyvių dėmesį ne mažiau nei mugė traukė gyvas ožys išpuoštais ragais. Endriejaviškis Petras Puidokas kasmet atveda jį pasidžiaugti žiūrovams, tad drąsiai galime sakyti, jog šis ožys jau tapo pagrindiniu šventės akcentu, tikru šventės profesionalu, ir tikimės, kad dar daug metų jis džiugins visus šventės svečius.
Be abejo, Ožio dienos šventėje neapsieita ir be tradicinės dvylikos kiaušinių kiaušinienės. Ją kasmet kepa endriejaviškė Laima Šarkauskienė. „Kad kiaušinienė būtų skani, svarbiausia įdėti daug meilės ir, žinoma, kiaušinių“, – pokštavo Laimutė. Jai šiais metais talkino Birutė Šernienė. Moterys vos spėjo suktis, nes visi su pasimėgavimu kiaušinienę valgė. Dar kartą įsitikinta, kad maistas daug skanesnis, kai valgomas gryname ore. O jei jis dar keptas ant laužo… Tikras gardumynas!
Daugybė gražių iniciatyvų
Nevyriausybinė jaunimo organizacija ,,Sūkurys“ visus šventės dalyvius vaišino karšta arbata, žmonių atneštais pyragais, uogienėmis, daržovėmis. Šventėje savo programą pristatė Veiviržėnų kultūros centro Endriejavo skyriaus šokėjų grupė ,,Flick“; muzikantai „Armonikų trio“ džiugino skambia muzika; Daugėdų kapela ,,Atgaiva“ linksmino dainomis. Susirinkusieji taip pat dalyvavo aukcione ,,Katė maiše“. ,,Katę maiše“ sėkmingai pavyko parduoti už 20 litų. Surinktus pinigėlius aukciono rengėjai skyrė jaunimo organizacijai „Sūkurys“.
Šiaudinio ožio aukojimas
Kaip žinoma, senovėje nebūdavo apsieinama be ožio ar ožkos. Kad greičiau pasnigtų, piemenys aplink beržą tris kartus apvesdavo baltą ožką. Baltas beržas ir balta ožka simbolizavo sniegą. Endriejaviškiai šią šventę stengiasi kasmet minėti kiek įmanoma tradiciškiau: su tikru ožiu, su kiaušiniene, apvesdami ožį aplink medį (deja, beržo šventės vietoje nėra) ir aukodami šiaudinį ožį. Tad po gražių šokių, dainų ir aukcionų šventės kulminacija tapo šiaudinio ožio aukojimas. Visi stebėjo, kaip jis pranyksta laužo liepsnose.
Šventė tikrai savita, todėl verta joje dalyvauti. Vien susiburti visiems drauge išties smagu. O kai kiekvienas bendruomenės narys įdeda bent dalelę širdies ir pastangų, šventė tampa dar nuostabesnė.
Padėkos ir kiti džiaugsmai
Gražiausias šventės akcentas, be abejo, buvo žmonių šypsenos ir gera nuotaika. Atšventus tokią linksmą šventę, bus galima ramiai praleisti adventą ir laukti šv. Kalėdų.
Veiviržėnų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Inesa Gaudutytė dėkoja visiems Endriejavo miestelio gyventojams už paaukotus maisto produktus, energiją, gerus, šiltus žodžius, taip pat bendruomenės pirmininkui Eugenijui Kalvaičiui už glaudų bendradarbiavimą ir pagrindinei šventės rėmėjai Aldonai Paulauskienei, kuri negailėjo nei laiko, nei asmeninių finansinių išteklių. Nuoširdžiai dėkojama seniūnaičiams, kurie savo darbais, teigiama energija prisideda prie visų švenčių. Organizatoriai už pagalbą dėkingi ir Aurelijai Pocienei, Birutei Ežerskienei, Ritai Žadeikytei, seniūnei Laimai Šunokienei. O mes manome, kad reikėtų padėkoti už tokią gražią šventę ir visiems kultūros centro darbuotojams, mat be jų iniciatyvos tikriausiai nebūtų ir visų šių gražių padėkų išvardytiems žmonėms. Gera matyti ir girdėti, kad žmonės bendradarbiaudami geba kurti tokius nuostabius dalykus!
Iki kitų, jubiliejinių, metų!
Kitais metais Ožio dienos šventė žmones suburs jau jubiliejinį, penktąjį, kartą, todėl nepraleiskite progos dalyvauti šioje tradicinėje lietuvių šventėje. Rekomenduojame – bus tikrai smagu! Ir žiema tada galbūt ateis laiku…
Veiviržėnų kultūros centro Endriejavo skyriaus renginių organizatorė Jolanta Štabokaitė Veiviržėnų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Inesa Gaudutytė
Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė