Lietuvos švietimui svarbus ugdymo kokybės gerinimas, mokytojo profesijos stiprinimas ir aukštojo mokslo konsolidacija. Tai pabrėžiama šiandien Vilniuje Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) surengtoje konferencijoje pristatytose EBPO rekomendacijose.
„Lietuva daro didžiulius pokyčius švietimo srityje, esate labai geroje pozicijoje, Lietuvos švietimo pasiekimai panašūs, kaip EBPO šalyse. Mokslo prieinamumas yra labai geras, tačiau reikia didinti kokybę. Pasaulis keičiasi, tad ir šalių švietimo sistemos turi siekti vis geresnės kokybės. Sistema turi būti patrauklesnė tiems, kurie joje dalyvauja. Lietuvoje daug mokyklų, daug fragmentacijos, ir tai neveda į kokybę“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniuje viešintis EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius, vienas žymiausių švietimo ekspertų pasaulyje, tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo PISA kūrėjas Andreas Schleicheris.
A. Schleicheris pabrėžė būtiną ikimokyklinio ugdymo prieinamumo ir kokybės gerinimą ir akcentavo, kad Lietuva padarė itin svarbų žingsnį padidindama mokymosi dienų skaičių, kuris buvo vienas mažiausių, nes mokymosi trukmė labai svarbi.
Pasak A. Schleicherio, be jau padarytų svarbių žingsnių, taip pat būtina gerinti ugdymo kokybę, didinti mokytojo profesijos patrauklumą, labiau individualizuoti ugdymą, kad mokytojas turėtų laiko individualiems pokalbiams su mokiniais ir jų tėvais, taip pat glaudesniam bendradarbiavimui su kolegomis.
Švietimo eksperto teigimu, aukštajam mokslui taip pat būdinga fragmentacija, siūloma konsoliduoti Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklą.
A. Schleicheris atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur privalomas ugdymas pradedamas vėlai, nuo septynerių metų. EBPO rekomenduoja ankstinti ugdymą.
„Daugelis šalių į mokyklas pradeda leisti jaunesnius vaikus. Ugdyme svarbu atsižvelgti į vaikų raidos poreikį, pritaikyti ugdymo turinį. Septyneri metai yra labai vėlus startas“, – sakė EBPO atstovas.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė spaudos konferencijoje pažymėjo, kad daugelis EBPO rekomendacijų dera su dabar pradėtais švietimo sistemos pokyčiais: stiprinamas mokytojų rengimas, baigiama modeliuoti nauja mokytojų darbo užmokesčio tvarka, pradėta aukštojo mokslo tinklo pertvarka.
„Stodama į EBPO, Lietuva, taip pat jos švietimo sistema laiko egzaminą. Svarbu išgirsti EBPO, kitų šalių rekomendacijas, kaip tobulinti mūsų švietimą. Investicija į švietimą, stiprios sistemos sukūrimą yra pati prasmingiausia, ji atveda šalis į socialinę ir ekonominę gerovę“, – sakė ministrė.
EBPO REKOMENDACIJOS LIETUVOS ŠVIETIMUI
- Rekomenduojama didinti ankstyvojo ugdymo prieinamumą ir užtikrinti jo kokybę nacionaliniu mastu. EBPO rekomenduoja šviesti tėvus, kad jie suprastų ankstyvojo ugdymo naudą, didinti specialiųjų poreikių vaikų galimybes gauti kokybišką ankstyvąjį ugdymą. Aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas gali atlikti esminį vaidmenį mažinant socialinę atskirtį. Taip pat rekomenduojama daugiau laiko skirti pedagogų praktiniam rengimui, mokymui darbo vietoje.
- Pradiniame ir pagrindiniame ugdyme svarbiausia sutelkti dėmesį į mokymosi rezultatų gerinimą, ypač didelį dėmesį skiriant dviem veiksniams – mokymosi laiko trukmei ir mokytojų veiklos kokybei. Rekomenduoja ilginti mokymosi laiką, ankstinti privalomąjį ugdymą – pradėti jį nuo 6 metų. Taip pat siūloma toliau konsoliduoti mokyklų tinklą.
- Rekomendacijose pabrėžiamas mokytojo vaidmuo, profesijos prestižo reikšmė. Svarbu sukurti sąlygas aukštos kokybės ir patraukliai mokytojo profesijai, pritraukti daugiau jaunų talentingų jaunų žmonių tapti mokytojais.
- Rekomenduojama peržiūrėti mokyklų finansavimo modelį, užtikrinti lygias galimybes visoms mokykloms, numatyti didesnį finansavimą mokiniams iš socialiai nepalankios aplinkos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti, kaip veiksmingai naudojamos savivaldybių lėšos mokyklų išlaikymui, skatinti šių pinigų naudojimo efektyvumą.
- Viduriniame ugdyme siūloma atkreipti dėmesį į vertinimo sistemą, į konkursinį balą stojantiems į aukštąsias mokyklas įtraukti ir 10 klasės pasiekimų patikrinimo rezultatus.
- Kokybės kartelė turi kilti ir profesiniame mokyme, siekiant pritraukti daugiau mokinių kartu įgyti profesinę kvalifikaciją ir bendrąjį ugdymą.
- Rekomendacijose pabrėžiama, kad didesniam veiksmingumui ir geresnei kokybei pasiekti būtina esminė aukštųjų mokyklų konsolidacija: tarp universitetų ar universitetų su kolegijomis, mokslo centrais.
Nuotraukos autorė Renata Česnavičienė