Po „Feral“ slapyvardžiu besislepiantis dainininkas ir muzikos kūrėjas Edgaras Lubys rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų atlikėjų muzikine karjera. Nuostabą kelia neišsenkantis jo kūrybingumas ir darbštumas. Vis dėlto muzika – tik viena iš temų, kuriomis atviravo atlikėjas. Jis taip pat atvirai papasakojo apie savo gyvenimo būdą, kviesdamas susimąstyti kiekvieną mūsų.
Kuo šiuo metu užsiimate?
Šiuo metu su grupe įrašinėju albumą, kuriu daug muzikos kitiems atlikėjams. Tiesiog dirbu studijoje.
Iš kur semiatės tiek daug minčių?
Semiuosi iš ten pat, kur ir visi menininkai. Iš neišreikštumo.
Galbūt artimiausiu metu išgirsime naują Jūsų dainą?
Taip, kaip tik dabar pristatome naują dainą kartu su Giedre Kilčiauskiene, grupės „Empti“ vokaliste. Daina vadinasi „Loosing for love“. Planuojame filmuoti ir šios dainos vaizdo klipą.
Ar neplanuojate dalyvauti „Eurovizijos“ atrankose?
Kaip atlikėjas ne. Kaip autorius, ko gero, taip.
Kaip manote, ko trūksta šiuolaikiniams lietuviškiems muzikos projektams?
Projektai tam tikra prasme pakiša koją naujiems atlikėjams. Šie mano, kad projektas išpopuliarins juos ir jie taps žinomi ilgam. Deja, tikra muzika gimsta ne projektuose. Tai klaidingas suvokimas. Manau, tikrai asmenybei nereikia nei projektų, nei šou. Tam puikiai tinka internetas. Kada muzika stipri ir tikra, žmonės patys jos ieškos. Aš vis dar naiviai tuo tikiu, bet galbūt aš neteisus.
Ar savo karjerą planuojate tęsti Lietuvoje, ar už jos ribų?
„Už Lietuvos ribų“ yra skambi frazė, kurią vartoja pradedantys atlikėjai (ją vartojau ir aš). Neva dabar ateisiu ir parodysiu, kaip tai daroma. Tiesa yra ta, kad muzika neturi nei ribų, nei sienų, jeigu ji tikra, įdomi, originali. Kita vertus, mūsų niekas nelaukia už Lietuvos sienų išskėstomis rankomis, galime bandyti laimę kaimyninėse šalyse –Latvijoje, Estijoje… Tačiau visai kas kita yra prasimušti tokiose muzikos gigantėse, kaip Jungtinė Karalystė, Skandinavija, Vokietija ir panašiai… Aš vis dar tikiu, kad man gyvam esant bent vienas atlikėjas (ar atlikėja) pramuš ledus ir taps žinomas (ar žinoma) bent jau Europai. Juolab kad pasaulis pastaruoju metu traukiasi ir tampa labai labai mažas.
Papasakokite daugiau apie savo muzikinį projektą „Feral“. Kokie jo tikslai?
„Feral“ gimė iš muzikos ir kūrybos alkio. Tiesiog pajaučiau, kad reikia kardinaliai keistis. Tai labai natūralu… Žinoma, vis dar atsiranda žmonių, kurie mane identifikuoja su senomis dainomis, senu pavadinimu, tačiau aš, kaip kūrėjas, privalau tobulėti, keistis… Kaip keičiasi viskas aplink. Šiuo metu „Feral“ nesu aš vienas, už manęs stovi puikūs mano draugai muzikantai: Alvidas Kavaliauskas, kuris taip pat prodiusuoja „Feral“ dainas, prisideda prie kūrybos ir yra pilkasis „Feral“ kardinolas. Tobias Bulow Shmidt-Jasinskis groja gitara ir bosu. Tai mūsų grupės užsienietis, jis tikras danas, mes jį vadiname meilės emigrantu, nes jis sukūrė šeimą Lietuvoje – vedė lietuvaitę ir susilaukė dviejų nuostabių vaikų. Mikas Dulevičius – būgnininkas ir turbūt profesionaliausias muzikantas iš mūsų, nes dirba Nacionaliniame operos ir baleto teatre pagal savo specialybę – groja mušamaisiais instrumentais orkestre.
Šiuo metu mes intensyviai kuriame studijoje… Išsikėlėme tikslą iki pavasario įrašyti albumą. Tikiu, jog pavyks.
Pakalbėkime apie sveiką gyvenseną. Kada nusprendėte tapti vegetaru?
Šiuo metu maitinuosi veganišku maistu. Man tai natūralu. Daug žmonių manęs su lengva ironija klausia: „Tai ką, gyvūnėlių gaila?“ Dažniausiai atsakau: „Kaip gali būti negaila?“ Aš negaliu valgyti gyvūno, man jis per daug artimas. Kartu atsirado ir nauda kūnui, ne tik protui. Neverčiu visų tapti veganais ar vegetarais, tačiau kviečiu: jeigu galite, nekankinkite gyvūnų (valgydami juos, Jūs tiesiogiai prisidedate prie jų mirties), prarasti ryšį tarp kepsnio lėkštėje ir veršelio labai lengva. Būkite sąmoningi, visada pagalvokite, ką dedate į burną, kaip tas maistas atsirado ant Jūsų stalo. Ką matote pakėlę prieš Saulę mandarino skiltelę? Juk ten yra ir vėjas, ir vanduo, ir Saulė, ir medis, ir ūkininkas, kuris tą medį prižiūrėjo, ir žmogus, kuris nuskynė vaisių… Visas kosmosas susijungė, kad šis mandarinas būtų Jūsų rankose dabar. Valgyti vaisių žmogui labai natūralu, mes negalime atsispirti prinokusiam sultingam vaisiui, mes iškart skiriame, kuris prinokęs, kuris ne, tai tiesiog natūralu, tai mūsų prigimtyje. Duokite vaikui obuolį ir triušiuką. Jeigu jis suvalgytų triušiuką ir žaistų su obuoliu, nupirkčiau Jums naują automobilį.
Kaip aplinkiniai reagavo į šį Jūsų sprendimą?
Visaip. Ir vis dar reaguoja. Artimieji jau susitaikė, mano močiutė, kurią su šeima neseniai lankėme jos gimtadienio proga, netgi suruošė veganiškas vaišes. Pati domėjosi, ieškojo internete receptų ir suruošė visą stalą. Močiutės komentaras buvo toks: „Viskas labai panašu į Kūčių stalą.“ O į žmonių komentarą, kad geriama norint atsipalaiduoti, aš atsakau, jog neįsitempiu, todėl man ir nereikia atsipalaiduoti.
Sportas – neatsiejama Jūsų gyvenimo dalis?
Taip, stengiuosi judėti. Kol kas man labiausiai patinka bėgioti, ne dėl mados, tiesiog tai man natūralus ir paprasčiausias judėjimo būdas. Būdamas paauglys lankiau lengvosios atletikos treniruotes, patiko orientavimosi sportas, tad man tai nėra naujiena. Apskritai visada buvau linkęs į sportą, bet atsitiko taip, jog tapau muzikantu. Visai neseniai įveikiau Amsterdamo maratoną. Dažnai dalyvauju bėgimo varžybose Lietuvoje. Varžybos – tai lyg koncertas, lyg scena: truputį jaudiniesi prieš startą, bet kai pradedi bėgti, „atsijungia“ viskas. Man tai tam tikra dvasinė praktika, nes bėga ne tik kūnas, bet ir protas.
Nevartojate alkoholio jau 5 metus. Kas lėmė šį Jūsų sprendimą?
Taip, gretai bus 6 metai. Tačiau jie tėra formalumas. Blaivumas yra prigimtinė, natūrali žmogaus būsena. Tai labai plati tema, kuriai reikėtų atskiro interviu. Tiesiog siūlau pamąstyti, kaip keistųsi mūsų gyvenimas, jeigu žmonijoje neliktų alkoholio ir tokių medžiagų, kaip tabakas, narkotikai… Kiek sumažėtų nelaimių keliuose, šeimose, pavienių žmonių gyvenime? Kaip keistųsi mūsų sąmonė? Kiek daug gražaus ir šviesaus nuveiktume. Kaip gyventume? Bendrautume? Juk viskas iš esmės keistųsi.
O koks Jūsų požiūris į dietas ir antsvorį?
Žmonės dažniausiai skundžiasi gyvenimu. Taip, tikrai yra žmonių, kurie sunkiai gyvena, verčiasi. Bet pamąstykime… Juk dauguma mūsų Vakarų pasaulyje maisto gauname labai paprastai, be didesnių pastangų. Mums nereikia dirbti laukuose, auginti žaliavų maisto produktams. Netgi atsirado tam tikras maisto kultas – laidos, receptų knygos, „skonių magija“. Visa tai sėda į žmonių sąmonę. Jie nebevertina maisto, nebelaimina jo, nebesuteikia jam vertės… Tiesiog tenkinasi juo, kaip ir visu gyvenimu, ar bent bando tenkintis… Bet juk niekada nebus gana. Manau, antsvoris yra visų pirma mentalinė liga, žmogus maistu bando užkaišioti kitas problemas. Neranda laimės, meilės, šilumos, paguodos, todėl viso to pats nesuvokdamas ieško maiste. Valgo bet ką, bet kaip ir bet kada. Man skanu ir viskas, noriu to, noriu ano…
Maistas visų pirma yra energija, ji mums reikalinga veikti. Tai nėra tik kalorijos ir fizinė energija. Maistas yra Žemės, Saulės, vandens, oro (vėjo), pagaliau Dievo energija. Maistą reikia gerbti, valgyti tam tikru metu ir tam tikroje vietoje – ne bet kur, ne bet kaip ir ne bet kada. Manau, tai yra svarbu.
Kaip manote, ar lengva žmonėms atsisakyti alkoholio, liautis rūkyti ir pradėti sveikai gyventi? Ką patartumėte norintiesiems propaguoti sveiką gyvenimo būdą?
Jeigu žmogus nori, gali. Reikia suvokti to prasmę, kitaip nieko nebus. Reikia gyventi savo gyvenimą, ne primestą kieno nors kito. Juk pirma cigaretė buvo šlykšti, o pirma taurė vyno ar butelis alaus nebuvo itin skanu… Pažiūrėkime į vaikus ir mokykimės iš jų: jiems nereikia alkoholio, kitų svaigiųjų medžiagų, kad jie šypsotųsi, būtų laimingi, žaistų ir bėgiotų. Jiems nereikia kavos ar kitų stimuliuojančių medžiagų, kad būtų energingi visą dieną. Eikime anksčiau miegoti, anksčiau kelkimės. Mažiau žiūrėkime televizorių, daugiau skaitykime. Keiskimės. Nebijokime to, nebijokime prarasti. Žmonės bijo prarasti draugus, darbą, daiktus, kuriuos kaupia, bet visa tai mums teks palikti, neišsinešime to anapus. Tad kasdien pagalvokime, ką galime nuveikti savo dvasingumo labui. Tausokime sveikatą, gerbkime ir mylėkime savo kūną, nes jis neša mus per šį gyvenimą.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino pilietė reporterė Greta Kondrataitė