Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, o stipri užsienio paklausa ir didėjančios investicijos leidžia tikėtis tolesnės ūkio plėtros.
Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus. Šalies realusis BVP, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2018 m. pirmąjį ketvirtį per metus padidėjo 3,5 proc. Labiausiai ūkio plėtrą skatina augantis eksportas, tačiau taip pat reikšmingai prisideda investicijos bei namų ūkių vartojimas. Eksportą labiausiai augina sparčiu tempu didėjanti išorės paklausa ir investicijos. Didėjant pastarosioms, kartu auga ir statybų sektoriaus aktyvumas. Tikėtina, kad po kelerių metų pertraukos šis sektorius vėl bus tarp svarbiausių Lietuvos ūkio augimo variklių. Namų ūkių vartojimą labiausiai skatina spartus darbo užmokesčio augimas. Tiesa, dėl mažėjančio užimtųjų skaičiaus ir infliacijos vartojimas auga lėčiau nei per pastaruosius kelerius metus.
Pozityviai nuteikia 2017 m. atsigavęs ir sparčiausiu tempu per pastaruosius šešerius metus kylantis darbo našumas. Jis didėja daugelyje ekonominių veiklų, o sparčiausiai – informacijos ir ryšių technologijų sektoriuje, pramonėje ir transporte. Itin sparčiai darbo našumas auga ir statybų sektoriuje, tačiau čia jis labiau siejamas su atsigaunančia statybų darbų paklausa nei su inovaciniais ar investiciniais sprendimais. 2016 m. gerokai sumažėjo statybos darbų užsakymų, tačiau statybos įmonės, numanydamos, kad šis sumažėjimas bus laikinas, neskubėjo mažinti darbuotojų skaičiaus, todėl statybų sektoriuje krito darbo našumas. Dabar matomas atvirkštinis procesas – užsakymų apimčiai augant, o darbuotojų skaičiui labai nekintant darbo našumas didėja.
Kylantis darbo našumas yra svarbus ekonomikos plėtros veiksnys. Jau kelerius metus trunkantis spartus ūkio augimas lėmė gamybos poreikių ir apimties augimą, tačiau atsirado darbo jėgos trūkumas, jis iš esmės nulėmė spartų darbo užmokesčio augimą. Dėl to atsigaunantis darbo našumo augimas yra svarbus veiksnys, prisidedantis prie ekonomikos plėtros. Atsigavus darbo našumo augimui nustojo didėti kelerius pastaruosius metus augusi darbo užmokesčio dalis pridėtinėje vertėje. Ji jau daugiau nei trejus metus viršija istorinį vidurkį, ir jeigu tokia tendencija užsitęstų ilgiau, įmonių tarptautinis konkurencingumas blogėtų, nes spaudimas kainoms vis didėtų.
Šiais metais Lietuvos ūkio plėtra tebebus sparti, tiesa, kiek lėtesnė nei pernai. Lietuvos banko vertinimu, 2018 m. ūkio augimas sudarys 3,2 proc., o 2019 m. – 2,7 proc. Artimiausiais ketvirčiais ekonomikos augimą pristabdys dėl vangesnės kai kurių pagrindinių prekybos partnerių, pavyzdžiui, Rusijos, Lenkijos ir Latvijos, ūkio plėtros susilpnėjusi užsienio paklausa. Ši priežastis neleis Lietuvos eksportuojančiojo sektoriaus įmonėms taip sparčiai didinti gamybos apimties, kaip jos tai darė pernai. Dar vienas svarbus veiksnys – mažėjantis užimtųjų skaičius, jis kartu su lėčiau augsiančiu darbo užmokesčiu ribos namų ūkių vartojimo augimą. Tiesa, tikimasi, kad nepalankų aptartų veiksnių poveikį iš dalies atsvers atsigausiantys ES paramos fondų srautai, prisidėsiantys prie spartesnio investicijų augimo, ir sumažėjęs kainų didėjimas.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas