KTU profesorius, Finansų katedros vedėjas Rytis Krušinskas, dar balandžio mėnesį gana tiksliai prognozavęs dabartinius Rusijos ekonominius ėjimus, spėja, kad esama eksporto blokada gali tęstis ir visus metus, o iš savo klaidų nepasimokiusių Lietuvos verslininkų laukia skaudus nusileidimas.
Tolyn nuo Kremliaus
Profesoriaus teigimu, žinių, kas nutiks šalies ekonomikai po savaitės ar mėnesio, visuomenė dabar sulaukia kiekvieną dieną. „Tačiau aš pasigendu šiame sraute žvilgsnio į Lietuvos verslo vystymosi prognozavimo perspektyvą: kas mūsų šalies laukia ateityje ir kokius receptus mūsų verslas galėtų taikyti, kad tokios ekonominės krizės būtų kuo švelnesnės“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistas R. Krušinskas.
Jo teigimu, akivaizdu, kad konfliktai su didžiąja mūsų kaimyne Rusija – tiek kariniai, tiek politiniai, tiek ekonominiai – kartojasi nuolat ir tampa vis dažnesni. Tai parodo, kad Lietuva, kaip maža šalis, turi ieškoti klasikinių ekonomikos „vaistų“ – tolti nuo Kremliaus. Vienas tokių – verslo rinkos diversifikavimas, t. y. rizikos išskaidymas, dalį eksporto nukreipiant iš dažnai kumščiu grūmojančios Rusijos į kitas valstybes.
„Kad ir kaip analizuotume praėjusių metų statistikos lenteles, Rusija – vienas svarbiausių mūsų prekybos partnerių: užėmė kone penktadalį viso eksporto. Netekti tokios rinkos – milžiniškas iššūkis šalies ūkiui“, – pasakoja R. Krušinskas.
Žinojo, kad gali nudegti
Pasak R. Krušinsko, dabar Lietuvos verslininkai galėtų žvalgytis į buvusias sovietinio bloko nares: Gruziją, Azerbaidžaną, Kazachstaną, Moldovą. Šių šalių akyse Lietuva – patikimas, politiškai stabilus partneris. Į šių šalių sąrašą galima įrašyti ir „antrąją Lietuvą“ – Didžiąją Britaniją.
Jo teigimu, ėjimas į šių šalių rinkas – daug kainuojantis ir ilgas procesas, tačiau naujų rinkų žvalgybai reikia ruoštis visada.
Verslininkai, kurie sėkmingai tai darė, šiandien nukenčia mažiau, mat jau turi atsarginių variantų, kur dabar gali nukreipti savo produkciją.
„Lietuvos verslas yra gana konservatyvus. Lietuviai mėgsta stabilumą: dažnas nuėjęs pas vieną gydytoją, pas jį eina visą gyvenimą. Versle negalime apsiriboti vienu partneriu, t. y. Rusija. Turime ieškoti kuo daugiau rinkų, į kurias galima eksportuoti, ir taip mažinti kurios nors rinkos netekimo riziką. O kad Rusijos rinka yra nestabili, visas šalies verslas žinojo jau seniai. Toks būtų ir ekonominis „vaistas“ – ieškokite naujų rinkų“, – sakė R. Krušinskas.
Trys scenarijai: vienas jų geriau neįvyktų
KTU profesorius prognozuoja tris galimus scenarijus, kaip pasibaigs ši kasdien aštrėjanti ekonominė krizė. Pirmasis – optimistinis – scenarijus yra gana tikėtinas: konfliktas Ukrainoje pasibaigia per kelis mėnesius, vėliausiai prieš Naujuosius metus, nes tarptautinės bendruomenės spaudimas vis didėja. Randamas bendras sutarimas tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio, ekonominės sankcijos atšaukiamos. Šiuo atveju Lietuva prarastų trijų ar keturių mėnesių eksporto rinką Rusijoje – ir tai itin didelė netektis tokiai mažai šaliai. Šiuo atveju verslas, pasak R. Krušinsko, turėtų apskaičiuoti, kaip reguliuoti savo produkcijos apimtis vidinei šalies rinkai, Europos Sąjungos, Azijos ar kitoms eksporto rinkoms.
„Vis dėlto tikėtiniausias antrasis – kur kas pesimistiškesnis – scenarijus: šis ekonominis konfliktas Ukrainoje užsitęs metus ar ilgiau. Tokiu atveju mūsų verslas arba ieškos būdų, kaip įeiti į Rusijos rinką, veš produkciją per kitas šalis, kurioms netaikomi ribojimai, arba tiesiog perkels ten verslą“, – prognozavo KTU Finansų katedros vedėjas.
Pasak jo, nors kol kas kalbame apie greičiau gendančių produktų gabenimą per aplinkui į Rusiją, kitas pasirinkimas tokiu atveju būtų tiesiog verslo uždarymas. Deja, jo perkėlimas į kitas šalis dar skaudžiau kirstų Lietuvai, nes šalis netektų darbo vietų ir mokesčių.
„Šio scenarijaus atveju labai greitai paaiškėtų, kiek Lietuva yra svarbi ES, kiek pagalbos galime sulaukti iš savo didžiųjų tarptautinių partnerių, nes tai – iššūkis visam pasauliui“, – sakė ekonomistas.
R. Krušinskas užsiminė, kad egzistuoja ir trečiasis scenarijus, kuris geriau niekada neįvyktų, – naujas pasaulinis karas. Didelio karo įsižiebimas visiškai izoliuotų Rusijos rinką, o Lietuva neišsiverstų be Vakarų pasaulio pagalbos.
Ar sulauksime pigesnio pieno?
R. Krušinskas priminė, kad, pagal klasikinės ekonomikos modelius, produktų kainos esant tokiai situacijai, kai prarandama didelė dalis rinkos ir atsiranda produkcijos perteklius, turėtų kristi. „Tačiau taip rašoma teorinėse knygose. Kai praėjusiais metais buvo sustabdytas pieno produktų eksportas iš Lietuvos, ar mes jautėme staigų kainų kritimą? Mes pamatėme kitokias pieno, sūrelių pakuotes, tačiau pieno produktų kainos iš esmės nemažėjo“, – priminė ekonomistas.
Pasak R. Krušinsko, galima spėlioti, kokios bus kainos, tačiau pabrėžė, kad kol kas Lietuvoje trūksta valdžios, verslo ir visuomenės solidarumo. „Ar girdėjote verslo susitarimą, kad bendrai bus mažinamos kainos? Visai kitaip kalbama apie bendrą jų pakėlimą. Aš labai norėčiau, kad jos sumažėtų“, – sakė R. Krušinskas.
Dujų korta per brangi
Rusija bet kokio scenarijaus atveju jau ieško ir toliau ieškos alternatyvų savo ekonominiams poreikiams tenkinti Kinijos, Indijos, Pietų Amerikos rinkose.
„V. Putino valdoma šalis patiria daug didesnį ekonominį spaudimą nei Europa, tačiau sakyti, kad nėra išeities iš jų ekonominės padėties, tikrai negalime“, – teigė KTU profesorius.
Jis priminė, kad dabar situacija šios pasaulinės krizės metu keičiasi ne savaitėmis, o dienomis. R. Krušinskas neatmetė galimybės, kad Rusijos prezidentas gali ant stalo mesti ir dujų kortą taip bandydamas paveikti pasaulį. „Ji galėtų būti mesta pesimistinio scenarijaus atveju, tačiau yra vienas „bet“. Rusija kaip alternatyvą prekybai dujomis jau surado kitą rinką – pasirašė 30 metų dujų tiekimo sutartį su Kinija. JAV, atsakydama į Rusijos veiksmus, pirmą kartą per 40 metų ėmė eksportuoti naftą iš savo žemyno. Vadinasi, šiame ekonominiame kare svarbiausia bet kuriai šaliai rasti atsarginį variantą“, – pasakojo pašnekovas.
Tiesa, R. Krušinskas abejojo, ar dujų vamzdžio užsukimo scenarijus galimas, mat tai reikštų didelius ekonominius nuostolius tiek Rusijai, tiek Vakarų Europai. Šie sukeltų politinę ir ekonominę suirutę. Jo teigimu, jei vis dėlto taip įvyktų, daugiau galimybių atsitiesti turėtų Europa, neblogai išnaudojanti alternatyvius atsinaujinančios energijos gavybos būdus.
KTU