Darbo rinka, kaip ir bet kuri kita rinka, yra gyva ir pulsuojanti. Valdžios ar verslo subjektų priimami sprendimai atitinkamai gali turėti įtakos pokyčiams darbo rinkoje. Tikslinga remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis trumpai apžvelgti esamą ekonomikos pulsą darbo rinkoje ir žvilgtelti į netolimą ateitį.
Darbuotojų trūkumo problematika
2022 m. ketvirtą ketvirtį šalyje buvo 24,7 tūkst. laisvų darbo vietų (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) samdomiems darbuotojams, t. y. beveik 3 proc. mažiau nei prieš tai buvusį ketvirtį. Laisvų darbo vietų mažėjimo tendencija pastebima visais 2022 m. ketvirčiais. Tai rodo, kad vyksta intensyvus trūkstamų darbo vietų užpildymo procesas. Daugiausia laisvų darbo vietų 2022 m. ketvirtą ketvirtį buvo transporto ir saugojimo įmonėse – 16,9 proc. visų laisvų darbo vietų, viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonėse – 15,6 proc., apdirbamosios gamybos įmonėse – 14,5 proc.
Darbuotojų trūkumo problematiką pabrėžia ir darbdaviai. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos 2022 m. spalio–lapkričio mėn. darbdavių apklausos duomenimis, darbuotojų trūkumas buvo viena iš trijų pagrindinių priežasčių, lėmusių 2022 m. veiklos vystymo iššūkius. Vis dėlto šį aspektą labiausiai pabrėžė viešojo valdymo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo ir statybų sektorių darbdaviai. Darbuotojų trūkumo problema opiausia dideliems darbdaviams, t. y. turintiems daugiau nei 250 darbuotojų. Su šia problema susidūrė net 79,4 proc. darbdavių. Dažniausiai darbdaviai nurodė darbo ieškančių motyvacijos stoką (58,1 proc.), didelius darbo užmokesčio lūkesčius (56,4 proc.), darbo ieškančių kvalifikacijos stoką (48,9 proc.) kaip pagrindines priežastis, lemiančias darbuotojų trūkumą. Akivaizdu, kad darbuotojų trūkumo problema buvo itin aktuali 2022 m.
Valstybės duomenų agentūros 2022 m. metinius darbo rinkos duomenis lyginant su 2021 m. matoma, kad užimtų gyventojų skaičius padidėjo 3,8 proc., bedarbių skaičius sumažėjo 14,8 proc., nedarbo lygis lygus 5,9 proc. ir sumažėjo 1,2 proc. Neabejotina, kad šiems teigiamiems darbo rinkos pokyčiams įtakos turėjo karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Ukrainiečių įsiliejimas į Lietuvos darbo rinką
2023 m. kovo 2 d. duomenimis, nuo karo pradžios Lietuva priėmė net 74,9 tūkst. Ukrainos gyventojų. Didžioji dalis (45,3 tūkst.) jų yra 18–64 metų amžiaus. Naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, santykinai didžiausias ukrainiečių įsitraukimas į darbo rinką yra Nyderlanduose, Lietuvoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Remiantis Užimtumo tarnybos 2022 m. duomenimis, dažniausiai į Užimtumo tarnybą, siekdamos įsidarbinti, kreipėsi 30–49 metų moterys. Daugiausia ukrainiečių įsidarbino vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose. Daugiausia vyrų ukrainiečių įsidarbino transporto ir saugojimo (33,8 proc.) bei statybų (32,5 proc.) sektoriuose, o moterų – apdirbamosios gamybos (29,5 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (17,6 proc.) sektoriuose. Vis dėlto 2,1 tūkst. ukrainiečių gavo aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pareigas (vadovo; sveikatos, mokymo, verslo ir administravimo, inžinerijos, informacinių technologijų ir pan. specialisto; techniko ir jaunesniojo specialisto). Daugiausia ukrainiečių įsidarbino Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miesto savivaldybėse. Vis dėlto ukrainiečiai susiduria su sunkumais norėdami įsidarbinti Lietuvoje. Užimtumo tarnybos darbdavių apklausos duomenimis, kalbos, reikalingos susikalbėti su vadovu bei kolegomis ir darbui atlikti, nemokėjimas bei darbo kultūros skirtumai – pagrindiniai darbdavių įvardyti sunkumai. Akivaizdu, kad kalbų mokėjimas ir kultūriniai aspektai bei jų išmanymas yra būtini, siekiant sklandžiai integruotis į darbo rinką, nepriklausomai nuo darbuotojo tautybės.
Realusis darbo užmokestis mažėjo
Remiantis išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ 2022 m. sudarė 1119 eurų ir padidėjo 11,7 proc., lyginant su 2021 m. Pagrindinės darbo užmokesčio didėjimo priežastys yra susijusios su minimaliosios mėnesinės algos didinimu, padidintu valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos baziniu dydžiu bei kitos priežastys. Vis dėlto 2022 m. minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje augo 13,7 proc., Estijoje – 12 proc., o Latvijoje ji nepakito. Vadinasi, mūsų šalyje esanti minimalioji mėnesinė alga buvo didžiausia Baltijos šalyse. Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje minimaliosios mėnesinės algos didinimas (35,5 proc.) 2023 m. taip pat yra įvardijamas kaip vienas iš svarbiausių iššūkių veiklos vystymo procese (pirmoje vietoje – didėjančios energijos sąnaudos (66,1 proc.); antroje vietoje – žaliavų brangimas (52 proc.)). Akivaizdu, kad minimaliosios mėnesinės algos didinimas darbdavių siejamas su didėjančiais kaštais.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. darbo užmokestis „popieriuje“ labiau augo privačiame sektoriuje (14,4 proc.) nei viešajame (10,2 proc.). Vis dėlto realusis darbo užmokestis per metus sumažėjo beveik 7 proc. O tai lėmė spartesnis vartotojų kainų augimas nei darbo užmokesčio augimas. Kitaip sakant, infliacija „suvalgė“ didėjantį darbo užmokestį. Šias realijas pajutome kone kiekvienas. Šiuo atveju nestebina ir „Emplonet“ 2022 m. gruodžio–2023 m. sausio mėn. apklausos rezultatai: 41 proc. darbuotojų Lietuvoje svarsto apie galimybę 3–6 mėnesių laikotarpiu išeiti iš darbo. Pagrindinė to priežastis – didesnio atlyginimo poreikis (81 proc.). Akivaizdu, kad didėjančios gyvenimo išlaidos lemia poreikį daugiau uždirbti ir dėl to keisti darbovietę.
Darbo rinkos prognozės 2023 m.
Nors atvykę karo pabėgėliai iš Ukrainos pagyvino Lietuvos darbo rinką ir prisidėjo prie to, kad Lietuvoje nedarbo lygis mažėja, tačiau šis efektas gali būti trumpalaikis, jeigu laikysimės nuostatos, kad ilgainiui ukrainiečiai grįš į savo šalį karui pasibaigus. Akivaizdu, kad didėjantis darbo užmokestis neatsvėrė augančių kainų lygio. Vis dėlto prognozuojama, kad 2023 m. nedarbo lygis turėtų padidėti iki 6,7 proc. (Lietuvos bankas) arba iki 7 proc. (Finansų ministerija). Optimistiškiau nuteikia Užimtumo tarnybos darbdavių apklausos rezultatai: didesni darbdaviai 2023 m. planuoja didinti darbuotojų skaičių, didinti veiklos / paslaugų apimtis, skirti daugiau lėšų darbuotojų mokymams ir technologijoms.
Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja