Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais, aptarė Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas.
Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto profesorius, žinomas civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas, žiniasklaidos teisės žinovė advokatė Liudvika Meškauskaitė, Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, žurnalistų kreipimąsi dėl pataisų žalos žodžio laisvei į Prezidentę inicijavęs naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Vaidotas Beniušis.
Į Prezidentę su prašymu vetuoti šias pataisas kreipėsi beveik 100 žurnalistų ir redaktorių, Žurnalistų sąjunga, Visuomenės informavimo etikos komisija ir grupė Seimo narių. Savo nuomonę dėl įstatymo žalos visuomenei ir grėsmės laisvam žodžiui pareiškė Žurnalistų sąjunga, Žurnalistų etikos inspektorius. Prezidentė išklausė ekspertų argumentus dėl šių pataisų poveikio visuomenės informavimui, žiniasklaidos laisvei bei Lietuvos tarptautinei reputacijai.
Teisininkų teigimu, šios pataisos yra perteklinės, nes dabar galiojantys įstatymai visiems asmenims užtikrina visas galimybes gintis nuo patyčių, melo, įžeidimo, šmeižto ar nepagrįsto persekiojimo. Lietuvos teisėje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė ir civilinė garbės ir orumo gynimo tvarka, o už šmeižtą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl priimti pakeitimai yra neproporcingi, atveria kelią teisiniam žmonių persekiojimui už kritišką bet kokia formą pareikštą nuomonę.
Šie pakeitimai kenkia valstybės tarptautiniam įvaizdžiui ir neatitinka Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei prasilenkia tiek su Lietuvos teismų, tiek su Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintais žiniasklaidos laisvės principais. Užtikrinti žiniasklaidos apsaugą, stiprinti žodžio laisvę ir užkirsti kelią cenzūrai ragina ir visos tarptautinės organizacijos – Jungtinės Tautos, Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai ir numato piliečiams teisę nevaržomai kritikuoti valdžios institucijas ar pareigūnus ir už tai nebūti persekiojamiems. Žurnalistai pažymi, kad visuomenės informavimas yra viešasis interesas, todėl įsigaliojus šiems pakeitimams iš esmės būtų sudarytos sąlygos cenzūrai, suvaržytos žurnalistų galimybės informuoti visuomenę, ypač apie politinės korupcijos atvejus. Taip pat žurnalistams už kritiką ir nuomonės reiškimą gresia didžiuliai ieškiniai teismuose, o mažesnes žiniasklaidos priemones tai gali atvesti ir prie veiklos sustabdymo.
Vyriausybės atstovė prie EŽTT pabrėžia, kad šio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kritikos ribos viešų asmenų atžvilgiu yra gerokai platesnės negu privačių asmenų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad beatodairiškas asmens garbės ir orumo gynimas gali atvesti prie cenzūros įvedimo ir pažeisti visuomenės teisę žinoti.
Prezidentės spaudos tarnybos inf.
R. Dačkaus nuotr.