Ar daugelis mūsų galėtų pasakyti, kad neįsivaizduoja savęs be mėgstamo darbo? Vieni dar vaikystėje supranta, ką norėtų dirbti ir kryptingai to siekia, o kiti net ir po daugybės metų darbo tebeieško veiklos, kuri jiems būtų prie širdies. Šį kartą norėčiau pristatyti renginių organizavimo įmonės „Grail event management“ įkūrėją Paulių Šiupienių – žmogų, kuriam be galo patinka jo veikla. Iš šalies atrodytų, kad renginių organizavimas – linksmas darbas, tačiau Paulius atskleidžia ir kitas jo puses. Vis dėlto visus sunkumus atperka darbo rezultatas – puikios žmonių emocijos.
Visai neseniai Jūsų viešai išsakyta nauja gimtadienių tendencija, kai į šventę kviečiami ne draugai, o samdyti aktoriai, sukėlė daugybę diskusijų…
Net nežinau, ar dėl tokios mados reikėtų džiaugtis, ar liūdėti. Turbūt tai įrodo, kad šiuolaikinės visuomenės nariai turi itin mažai draugų. Stokoja ir tiesiog gerų pažįstamų. Kad technologijos tobulėja, puiku. Bet neretai pamirštame, jog žmonės iš esmės liko tokie patys, kaip ir prieš kelis šimtus ar net tūkstančius metų. Visiems norisi pagyrimų, dėmesio, meilės, šilumos, šeimos, apkabinimo, džiaugsmo akimirkų, to, kas nubrauktų ašarą, išklausytų… Tai kas pasikeitė? Nepamirškime, jog technologijos, kaip ir jų nebuvimas, tik laikinas etapas. O žmogiškoji esmė gyvuoja per amžius. Būkime dėmesingesni vieni kitiems ir pokalbius per programą „Skype“ ar susirašinėjimus socialiniame tinkle „Facebook“ pakeiskime gyvu susitikimu.
Renginiai ir šventės yra būtent tos vietos, kur žmonės bendrauja gyvai.
Esu įsitikinęs, kad šventes švęsti būtina (juokiasi)! Net jei nenorite samdyti renginių organizatorių, vakarėlius renkite patys – namie ar sodybose. Išsiuntinėkite kvietimus draugams, paskelbkite temą, suorganizuokite suneštinių vaišių stalą, pamąstykite, kas iš kompanijos moka dainuoti, groti ar pasakoti anekdotus. Kuo daugiau turėsite veiklos, tuo mažiau norėsite puotauti. Stipriuosius alkoholinius gėrimus pasisėdėjime gali pakeisti ir koks nors netradicinis gėrimas – kakava su imbieru, arbata su cinamonu, vynas su šermukšniais.
Kada nusprendėte kurti savo renginių organizavimo verslą?
Dirbdamas restorane ir organizuodamas jame šventes sulaukdavau žmonių prašymų padėti ir jiems organizuoti asmenines šventes. Tokių užsakymų vis daugėjo. Klientai pageidavo būtent mano paslaugų, todėl įmonė – logiškas to rezultatas. Savo renginių organizavimo verslą pradėjau kurti prieš maždaug 3,5 metų.
Kaip manote, kokie Jūsų įmonės privalumai?
Manau, vienas svarbiausių privalumų yra ne tik dėmesys valgiams ir gėrimams, bet ir renginių programoms. Visada klientams pridedame kokį nors „prieskonį“, kad iš šventės jie išsineštų daugiau, nei tikisi.
Kartais privalumus apibūdinti sunku. Juk vienas turi dovaną pajausti, kas klientui bus geriausia, o kitas jos stokoja… Įsivaizduokite, kad rengiate šventę kolektyvui, kuriame nėra nė vieno baleto gerbėjo… Tokiai publikai galite užsakyti ryškiausias pasaulio baleto žvaigždes, bet padėkų po to nesitikėkite… Juk neretai žmogus net nemoka pasakyti, ko tikisi, ko laukia. Turi atspėti. Ir pageidautina – pataikyti kaip pirštu į akį.
Kokio pobūdžio renginius dažniausiai tenka organizuoti?
Koncertus ir įvairias šventes. Tačiau kiekvienas projektas yra vis kitoks. Skiriasi viskas: ir dekoracijos, ir staliukų išdėstymas, ir pati šventės koncepcija. Vieno modelio visiems renginiams nepritaikysi, nors… pavyzdžių esu matęs.
Ar gausi Jūsų komanda?
Jos dydis nuolat kinta. Vienai šventei surengti gali užtekti kelių žmonių, o kitai teks pasitelkti bent pusšimtį. Turiu partnerių, su kuriais galiu įgyvendinti bet kokį sumanymą. Pažinoti patikimų garso operatorių, apšvietėjų, atlikėjų, dekoruotojų, fotografų yra taip pat svarbu, kaip dirbti su nuoširdžiais padavėjais ar kokybiškai valgius ruošiančiu virtuvės šefu.
Kiek dažniausiai trunka suorganizuoti renginį?
Žiūrint kokį. Vienam reikės vienų metų, kitam užteks ir pusdienio. Žinoma, ilgiausiai rengtis tenka vestuvėms, o trumpiausiai – spontaniškai sumanytiems gimtadieniams, mergvakariams ar tiesiog draugų vakarėliams.
Per kokį trumpiausią laikotarpį Jums asmeniškai yra tekę surengti šventę?
Per keturias dienas. Vyriškis paskambino ir paprašė suplanuoti gimtadienio šventę. Joje dalyvavo apie 30 žmonių. Buvo apie 10 atlikėjų, mimų, vyko šokiai, aktorių pasirodymai, skambėjo arijos. Viskas praėjo labai sklandžiai, nors ir buvo suorganizuota per palyginti trumpą laiką.
Žinau, kad esate išbandęs jėgas ir užsienio rinkoje, bet šiuo metu daugiau dirbate prie renginių Lietuvoje. Vadinasi, sulaukiate pakankamai klientų ir čia?
Taip, teko organizuoti renginių ir užsienyje. Šiuo metu turiu nemažai darbų Lietuvoje, tad bent jau kol kas darbuojuosi gimtinėje. Lietuvoje dirbti patogiau ir paprasčiau: lengviau susitikti su klientais, galiu atlikti daugiau darbų ir t. t. Anglijoje per dieną galima nuvykti į tris susitikimus, o Lietuvoje per tą patį laiką – į dešimt.
Į mane kreipiasi ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių, norinčių Lietuvoje praleisti savaitgalį, ką nors švęsti ar netgi kelti vestuves.
Kaip Jums pavyksta viską suspėti? Juk turbūt vienu metu tenka organizuoti ne vieną ir ne du renginius.
Kažkada esu girdėjęs posakį, kad kuo daugiau darbų, tuo ilgesnė būna para. Nors veiklos netrūksta, tikrai randu laiko pailsėti. Įgydamas vis daugiau patirties, gebu viską atlikti vis greičiau. Tarkim, kuriai nors iš užduočių prieš kelerius metus reikėdavo skirti kelias valandas, o dabar tą patį padarau per penkiolika minučių. Žinojimas suteikia daugybę privalumų.
Kurie klientai įnoringesni: lietuviai ar užsieniečiai?
Mūsų klientai yra labai nuostabūs. Tikrai pakankamai lengva su jais sutarti. Manau, tokie sudaro apie 95 % visų besikreipiančiųjų. Užsieniečiai dažniausiai žino, ko nori, kiek kas maždaug gali kainuoti ir yra pasiruošę už tai sumokėti. O lietuviai daugiau linkę svarstyti. Pavyzdžiui, man pateikus penkis grupių variantus, užsienietis greitai pasirenka tinkamiausią, o lietuvis svarsto: „Gal reikia geros grupės, gal šokių vakaro vedėjo… O galbūt vieno dainininko… Bet gal nereikia nė vieno jų…“ Nemažai trunka pasirengimas.
Koks klientų įnoris Jums pasirodė keisčiausias ir neįprasčiausias?
Keisčiausias įnoris buvo samdomi draugai, kitaip tariant, aktoriai, kurie atlieka draugų vaidmenį. Tokį renginį teko organizuoti Prancūzijoje. Ten taip įprasta, yra samdomų draugų paslaugas teikiančių įmonių. Ši mada atėjo iš Japonijos.
Su kokiomis didžiausiomis kliūtimis teko susidurti? Kas sunkiausia Jūsų darbe?
Neseniai, kalbėdamasis su užsakovais, padariau vieną išvadą. Galbūt keistai nuskambės, bet man sunku mąstyti paprasčiau. Rengdamas vakarėlius aš kartais pagalvoju, kad per sudėtingai mąstau, galbūt lietuviams to net nereikia. Prigalvoju įvairių pramogų, kad būtų smagu, įdomu. O žmonės sako: „Niekas nesupras, mums reikia grupės ir vedėjo.“ Bet ar tada jiems verta samdyti organizatorių?
Sunkiausia mano darbe yra padaryti taip, kad renginys visiems patiktų. Pavyzdžiui, reikia organizuoti šventę trims keturiems šimtams žmonių. Ji turi patikti visiems – tai yra mano tikslas. Nebūtinai visus turi sužavėti tas pats dalykas. Galbūt vienam įspūdžių paliks viena šventės dalis ar detalė, kitam – kita, trečiam – dar kita. Jeigu renginyje dalyvauja labai skirtingi žmonės, itin sunku parinkti visiems tinkamas pramogas.
Kaip manote, kas daugiausia lemia Jūsų veiklos, organizuojamų renginių sėkmę?
Manau, veiklos sėkmę lemia kokybės siekimas. Turi padaryti tai, ko žmonės tikisi. Ir netgi daugiau. Pavyzdžiui, kreipiasi 15 ar daugiau metų gyvuojanti ir kasmet vakarėlius rengianti įmonė. Be abejonės, tiek jos vadovai, tiek ilgamečiai darbuotojai tikisi kažko nauja. Nustebinti juos nėra labai paprasta, bet dažniausiai mano pasiūlytos idėjos tinka. Žinoma, svarbu jas argumentuoti.
Kad vakarėlis būtų sėkmingas turi būti sugalvota tema ir jos kryptingai laikomasi. Jei padarysi padriką dainų, šokių ar kitokių pasirodymų mišinį, vargu ar vakarėlis bus vykęs. Galima pasirinkti bet kokią temą ir pagal ją viską sudėlioti: dekoracijas, grupes, vakaro pramogas, svečių aprangą.
Kokios vakarėlių temos šiuo metu populiariausios?
Šiemet populiariausi trijų temų vakarėliai: „Naktis Paryžiuje“, „Kabaretas“ ir „Naktis Las Vegase“. „Naktis Paryžiuje“ yra kelionė. Žmonės tarsi susirenka į lėktuvą ir išskrenda į Paryžių. Iš pradžių patalpa virsta lėktuvu su karštaisiais patiekalais ir gėrimais, antroje vakaro dalyje – autobusu: žmonės keliauja po Paryžių, gidas jiems pasakoja apie šio miesto įžymybes. Vėliau visi žiūri pasirodymą naktiniame Paryžiuje.
Vakarėlyje „Kabaretas“ svečiai renkasi į kabareto klubą, juos pasitinka mimai, smuiko, pianino improvizacijos. Kabareto šeimininkė pasveikina svečius, skamba populiariausi operečių kūriniai, vyksta kankano, sportiniai ir kitokie šokiai, stebina mimo etiudai.
Trečiojo vakarėlio metu žmonės tarsi susirenka į Las Vegaso kazino. Juos sutinka kazino savininkas meksikietis Rodrigo. Vakaro pradžioje jis visus suintriguoja: atidaro lagaminėlį, kurio viduje – milijonas dolerių. Kažkas juos šį vakarą laimės. Toliau muzika, šokiai ir t. t.
Tai tik trumpi apibūdinimai, temų pristatymas. Iš tiesų viskas būna planuojama iki menkiausių smulkmenų, o kai kurios detalės nėra pristatomos net užsakovams. Jie ateina ir… būna maloniai nustebinti.
Atrodytų, kad renginių organizatoriais gali būti tik kūrybingi žmonės, kurie nuolat kupini originalių ir drąsių idėjų. Ar tam pritariate? O galbūt renginius organizuoti galėtų bet kuris, kuris to mokėsi, sakykim, aukštojoje mokykloje?
Kūrybingumas, be abejo, labai svarbus. Bet manau, kad kiekvienas, norintis imtis renginių organizavimo, gali išsiugdyti tam reikalingas savybes. Net neabejoju, kad universitete galima įgyti daug reikalingų žinių, bet vis tiek pagrindą sudaro praktika. Darbštus žmogus, norintis mokytis, manau, tikrai gali tapti puikiu organizatoriumi, tik reikia praktikuotis, nebijoti ir to siekti. Reikia nusiteikti sunkiam darbui. Nors iš šalies renginių organizatoriaus darbas gali atrodyti linksmas, iš tiesų smagioji dalis sudaro tik 10–20 procentų darbo. Kita dalis darbo laiko prabėga prie darbo stalo, kompiuterio, telefono, sutarčių.
Kokios dar savybės, be kūrybingumo, veiklumo, sumanumo, yra būtinos žmogui, dirbančiam renginių organizavimo srityje?
Labai svarbu gebėti planuoti savo laiką, aiškiai dėstyti mintis, įtikinamai perteikti idėjas žmonėms. Be abejo, reikia ir pasitikėti savimi, tikėti tuo, ką darai ir kad pasiseks. O pasisekti negali, kaip jau minėjau, be darbštumo. Žinoma, jausmas, kas klientui bus geriausia, sėkmingai veiklai taip pat privalomas. Tiesa, jo nei nusipirksi, nei išmoksi. Jis yra arba ne.
Kai nėra konkretaus darbo grafiko, turbūt neretai tenka dirbti ir naktimis? Nekalbant apie pačius renginius, vykstančius iki paryčių.
Išties kartais tenka dirbti ir naktimis. Bet argi tai problema? Naktį dirbęs, dieną miegi (šypsosi). Yra žmonių, kurie vadinami pelėdomis. Jiems nuotaika dirbti atsiranda tik po vidurdienio, o pats veiklos pikas prasideda po aštuntos valandos vakaro. Net neabejoju, kad tiems, kurie po televizijos žinių laidos eina miegoti, renginių organizatoriaus darbas būtų lyg peilis po kaklu.
Kuo Jus žavi Jūsų darbas?
Mane labai žavi tai, kad dirbu su talentingais žmonėmis, menininkais. Be to, nebūna tokio pat vakarėlio – kiekvienas renginys vis kitoks. Kaskart skiriasi ir publika. Labai malonu žinoti, kad žmonėms suteikiu teigiamų emocijų. Tai, kuo užsiimu, yra emocijų verslas.
Turbūt taip pasinėrėte į šią įdomią (tiesa, ir sunkią) veiklą, kad minčių dirbti kitokį darbą nekyla?
Universitete aš mokausi teisę. Nors tam tikros įgytos žinios padeda, vis dėlto teisė yra gana tolima mano dabartinei veiklai sritis. Kol kas apie kitą veiklą nemąstau, esu laimingas dirbdamas renginių organizatoriumi, bet… niekada negali žinoti. Gal po dešimt metų norėsiu dirbti teisininku ir žmonėms teikti džiaugsmą kitaip: juos konsultuodamas, padėdamas išspręsti teisines problemas, laimėti sudėtingas bylas ir įrodyti savąją tiesą.
Galbūt kurį nors iš savo organizuotų renginių laikote ypač sėkmingu?
Visi renginiai buvo pakankamai sėkmingi, paliko vienokių ar kitokių įspūdžių. Ypač patiko moters gimtadienis labai gražioje vietoje ant ežero kranto, šalia miško. Buvo pastatyta scena. Dainos, arijos susiliejo su miško ošimu. Plati erdvė, ežeras už nugaros, grynas oras, šviesos, lazerių šou, fejerverkai. Buvo labai smagu. Matyt, ateina tas laikas, kai žavėti ima natūrali aplinka, gamtos dovanoti reginiai.
Didelę Jūsų darbo dalį sudaro kūrybinis procesas. Iš kur semiatės įkvėpimo?
Tenka nuolat galvoti, ką nauja galima žmonėms pasiūlyti. Po vakarėlių, realizavęs savo idėjas, kartais pasijuntu išsemtas. Privalau ir pailsėti, kad mūza atneštų daugiau kūrybinių minčių. Man labai svarbu nebūti nuolat tame pačiame rate, turiu įkvėpti oro iš šalies. Tada, kaip mėgstu sakyti, smegenys vėl gauna deguonies, vėl galima dirbti, kurti. Įkvėpimo man suteikia labai daug kas: muzika, filmai, knygos, naktinės gatvės ir jų šviesos, lietus, įvairūs kvapai, vaizdai ir t. t. Svarbu matyti plačiau, kad nuolat gautum ir kitiems galėtum duoti kažką nauja.
Kokia muzika Jus įkvepia?
Klausausi įvairiausios muzikos. Anksčiau daug klausydavausi įvairių arijų iš operų bei operečių, pianino, smuiko improvizacijų, taip pat populiariosios muzikos kūrinių. Šiuo metu labai patinka dainų tekstų kūrėjos ir atlikėjos Sia Furler kūriniai.
Papasakokite, kaip vis dėlto pradėjote organizuoti renginius ir užsienyje.
Lankiausiu Anglijoje pas draugus. Viena pažįstama užsiminė apie numatomą įmonės, kurioje tuo metu dirbo, vakarėlį. Aš pusiau juokais pasisiūliau jį organizuoti. Jai patiko ši mintis, susitariau susitikti su įmonės vadovu. Važiuodamas į susitikimą nejaučiau jokios įtampos, galvojau, kad jei ir nepatiks mano idėjos – maža bėda. Įmonės vadovas tiesiog pasakė, jog nori gero, linksmo vakarėlio, kad žmonės galėtų atsipalaiduoti. Šiuo atveju lietuvius galiu pagirti dėl to, kad šie tikrai labai atsakingai ruošiasi vakarėliams, pavyzdžiui, derina aprangas ir pan. Anglijoje irgi ruošiasi, bet ne taip, nes, kiek žinau, žmonės labai užsiėmę, dirba kartais net ir po aštuoniolika valandų per parą, nebespėja dar kuo nors užsiimti. Tad ir šiuo atveju įmonės vadovas norėjo, kad darbuotojams nereikėtų daug ruoštis. Tą minutę man kilo visiškai kita mintis, nei buvau prieš tai sugalvojęs. Pasiūliau surengti Maiklo Džeksono ir Madonos vakarėlį. Kodėl? Nes jie yra visiems žinomi, aprangos pasirinkimas taip pat labai didelis: galima rinktis iš įvairių laikotarpių Madonos ir Džeksono aprangos stilių. Jų dainos puikiai tinka vakarėliui, šokiams. Renginio vietą pasiūliau dekoruoti kaip koncerto sceną su užkulisiais ir t. t. Įmonės vadovui, kaip ir darbuotojams, labai patiko šis renginys, todėl sulaukiau ir dar kelių užsakymų.
Kaip vertinate emigraciją? Ar nekyla minčių laimės ieškoti kitur?
Šiuo metu man Lietuvoje gerai. Tačiau negaliu sakyti, kad čia visuomet gyvensiu. Vieni kalba, kad Anglijoje, Amerikoje ar kurioje nors kitoje šalyje mūsų niekas nelaukia, į atėjusį ieškoti darbo užsienietį darbdaviai žiūri kaip į antrarūšį. Bet aš manau, kad žmogus vertinamas ne pagal tautybę, o pagal savo gebėjimus, žinias, patirtį. Jeigu esi darbštus, mano nuomone, gali įsitvirtinti. Pasaulis yra mūsų namai, kiekvienas galime rinktis, kur mums patinka gyventi.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Inga Nanartonytė