Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. buvo užregistruoti 2 049 kirmėlinių ligų atvejai. Daugiau nei 80 proc. jų sudaro enterobiozės atvejai. Registruoti 1 705 šios ligos atvejai, tai yra 13 proc. daugiau, nei registruota užpernai per tą patį laikotarpį. 2014 m. enterobiozės sergamumo rodiklis siekė 57,9 atv. 100 tūkst. gyventojų, 2013 m. – 50,1 atv. 100 tūkst. gyventojų.
Enterobioze (spalinėmis) dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlūs šiai infekcijai. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai, stalai, suolai ir kt. gali lemti greitą enterobiozės plitimą vaikų kolektyvuose.
Enterobiozė – nešvarių rankų liga, todėl rankų higiena yra veiksmingiausia priemonė enterobiozės infekcijos plitimui sustabdyti. Nagai turi būti visada trumpi ir švarūs. Svarbi viso kūno, viršutinių, apatinių drabužių, lovos baltinių, rankšluosčių švara.
Būtina reguliariai vėdinti, tvarkyti ir drėgnu būdu valyti gyvenamąsias, ypač miegamąsias, patalpas, siurbti ar drėgnu būdu valyti kilimus, su vandeniu ir muilu nuplauti vaikų žaislus, naikinti muses, tarakonus.
Spalinėmis užsikrėtusiam asmeniui naktį patartina užsimauti apglundančias kelnaites, kad ant patalynės ir kitų aplinkos daiktų nepatektų kirmėlių ir jų kiaušinėlių. Ryte kelnaites nuplikinti karštu vandeniu ir išskalbti. Kiekvieną rytą šiltu vandeniu ir muilu gerai nusiplauti sėdmenis, šlaunis ir rankas. Karštu vandeniu plauti tualeto unitazą, vonią ir panaudotus naktinius puodus. Po gydymo pakeisti visus kūno ir lovos baltinius, juos išskalbti aukštesnėje nei 60 ° C temperatūroje.
Šios ligos gydymas paprastas, greitas ir efektyvus, tačiau dėl pakartotinio užsikrėtimo ligonis gali sirgti mėnesius ir metus, užkrėsdamas aplinką spalinių kiaušinėliais. Diagnozavus enterobiozę, prevencines priemones reikia taikyti visai šeimai ar kolektyvui, kurį lanko ligonis. Labai svarbu išaiškinti visus galimus užsikrėtusius asmenis (šeimoje, kolektyve) ir vienu metu jiems skirti gydymą bei laikytis ligos prevencinių priemonių.
Pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys, dažniausiai varginantis naktį. Todėl ligonis blogai miega, būna irzlus, nervingas, sumažėja darbingumas, gali skaudėti galvą, sumažėja apetitas. Negalavimai trunka 1–3 dienas, tada išnyksta, tačiau dažnai po 2–3 savaičių vėl atsiranda dėl pakartotinio užsikrėtimo. Užsikrėtus pakartotinai, ligos simptomai trunka ilgiau, niežulys tampa pastovesnis ir įkyresnis.
Parengė Aušra Bartulienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistė