Tėvai žino ar numano pavojus, su kuriais susiduria jų vaikai internete. 77 proc. jų teigia, kad domisi savo vaikų veikla internete, 9 proc. tai daro tik kartais, o visiškai tuo nesidomi 14 proc. Tai atskleidė saugaus interneto tyrimas.
Tyrimas buvo vykdomas 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesiais. Buvo apklausiami tėvai ir 14–18 metų paaugliai bei jaunuoliai. Iš viso dalyvavo 1 649 respondentai iš Lietuvos: 843 suaugusieji, turintys 5–18 metų vaikų, 806 paaugliai ir jaunuoliai.
Palyginti su 2012 metais atliktu tyrimu, tėvų domėjimasis savo vaikų veikla internete išaugo 9 proc. (nuo 68 proc.). Taigi tyrėjai daro išvadą, kad tėvų supratimas apie saugumą internete ir rūpestis dėl savo vaikų nuolat didėja.
Suaugusieji dažniausiomis grėsmėmis internete laiko neteisėtą ir žalingą informaciją (71 proc.) ir seksualinio pobūdžio pokalbius (54 proc.). Paaugliai kaip grėsmes, su kuriomis jie dažniausiai susiduria internete, įvardijo priekabiavimą ir patyčias (36 proc.) bei neteisėtą, žalingą informaciją (38 proc.).
Abi respondentų amžiaus grupės sutaria, kad internete neteisėto, žalingo pobūdžio informacija yra lengvai prieinama, matoma ir kad su ja susiduriama kone kasdien.
Tyrimas rodo, kad, nors jaunuoliai įžvelgia mažiau interneto pavojų nei suaugusieji, tikrovėje dažniau su jais susiduria.
Nemažai jaunuolių nukenčia nuo informacijos ir paskyros duomenų klastojimo socialiniuose tinkluose (17 proc.) ir amžiaus ribojimo pažeidimų (13 proc.). Dažniausi saugumo pažeidimai, su kuriais susiduria ir suaugusieji, ir jaunuoliai, – kompiuterių virusai (69 ir 79 proc.) ir nepageidaujami elektroniniai laiškai (53 ir 57 proc.).
Nors dauguma tėvų supranta galimus pavojus internete ir domisi vaikų veikla internete, bet ne visi žino, kaip apsisaugoti. Kad žino, kaip saugiai naudotis internetu, atsakė 83 proc. jaunuolių.
Šio ir kitų tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikai ir jaunimas pasitiki savo įgūdžiais saugiai naudotis internetu ir gerai juos vertina. Net 45 proc. paauglių nurodė, kad apie žalingą turinį galima pranešti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto karštąja linija (http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/report ).
„Vaikų liniją“ – Saugesnio interneto pagalbos liniją – žino didžioji dalis vaikų (80 proc.), o 10 proc. jų yra kreipęsi pagalbos.
„Vaikų liniją“ žino 39 proc. suaugusiųjų, o 12 proc. yra apie ją kalbėję su savo vaikais.
Lyginant 2014 m. ir 2012 m. rezultatus paaiškėjo, kad tėvai ėmė dažniau riboti savo vaikų galimybes naudotis internetu (50 ir 38 proc.), tikrinti, kokiose svetainėse lankomasi (34 ir 22 proc.), stebėti, kai vaikai naršo internete (19 ir 10 proc.), naudotis turinio filtravimo įrankiais (14 ir 7 proc.). Kai kurie jau yra nustatę saugaus naudojimosi internetu taisykles (14 ir 9 proc.). Tačiau tėvų, besikalbančių su vaikais apie interneto poveikį, elgesį internete bei žalingą turinį, sumažėjo nuo 44 iki 37 proc.
Pasak Saugesnio interneto centro koordinatorės Natalijos Ignatovos, draudimai iš dalies gali padėti apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos internete, bet itin svarbu su jais kalbėti apie grėsmes, mokyti, kaip tinkamai elgtis internete, savarankiškai įveikti jame kylančius iššūkius. Šiai problemai spręsti svetainėje www.draugiskasinterrnetas.lt pateikiama informavimo priemonių, filmų, kuriuos tėvai gali aptarti su vaikais. Be to, yra ir technologinių apsaugos priemonių.
Švietimo informacinių technologijų centro vykdytas saugaus interneto tyrimas buvo pristatytas per konferenciją „Saugesnio interneto centro veiklos iššūkiai ir rezultatai“, surengtą Lietuvos edukologijos universitete. Konferencijos medžiagą ir tiesioginės transliacijos įrašą galima rasti svetainėje www.draugiskasinterrnetas.lt.
Natalija Ignatova
Evgenijos Levin nuotr.