Lietuvos jūrų muziejaus specialistai plėtė savo žinias Estijos gamtos harmonijos centre „Equilibre“ ir jame stebėjo arklių, šunų, asilų, taip pat triušių, ponių ir viščiukų terapiją. Ši kelionė yra viena iš tarptautinio gyvūnų terapijos projekto PAT („Pet Assisted Therapy: Learning with them“; liet. „Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu“), finansuojamo Švietimo mainų paramos fondo pagal mokymosi partnerystės programą „Grundtvig“, dalių. Projekte, be Lietuvos jūrų muziejaus, dalyvauja partneriai iš Ispanijos, Rumunijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Estijos ir Vengrijos.
Pasak Jūrų muziejaus darbuotojos, delfinų terapijos specialistės Brigitos Kreivinienės, Estijoje gyvūnų terapija plėtojama veikiant jos dalyvių psichoemocinę patirtį. „Net ir arklių terapija grindžiama ne fiziniais pratimais, o psichologinio ryšio su gyvūnu radimu, – pasakojo Brigita. – Terapija vykdoma pakopomis, viena pirmųjų – sugebėti „įtikinti“ arklį ar visą jų kaimenę sekti paskui tave, o tai iš tiesų yra labai sudėtinga. Taip žmogus ugdo pasitikėjimą ir mokosi lyderystės.“
Centro „Equilibre“ vadovės Helės Alustės teigimu, tokia patirtis ypač naudinga psichologiškai pažeistiems žmonėms, kuriems būtina atkurti vidinę pusiausvyrą. Centre vyrauja darnos tarp aplinkos ir žmogaus nuotaikos. Net ir pastatai yra iš šiaudų, popieriaus ir molio. Maždaug 30 ha plote sukurta ramybės oazė, ją sudrumsčia tik arklių kanopų dunksėjimas: terapijai skirta apie 30 stulbinančio grožio žirgų – nuo mums įprastų iki airių veislės žirgų, kuriuos buvo galima išvysti „Žiedų valdovo“ ekranizacijoje. Įdomu tai, kad būtent šie įspūdingi žirgai dėl savo romaus būdo ir nuspėjamo elgesio ir yra tinkamiausi terapijai. Žmogus, užmezgęs ryšį su žirgu, skatinamas atsipalaiduoti gamtoje kartu su gyvūnu. Vaikai per šiuos užsiėmimus dažnai užmiega.
Centre daug dėmesio skiriama ir šunų terapijai siekiant suformuoti veiklos modelį, kuris būtų įtrauktas į sveikatos apsaugos sistemą. Tikimasi, kad šie užsiėmimai ateityje bus finansuojami ligonių kasų.
„Šiuo metu jau vykdomos nacionalinės programos, kuriose dalyvauja šunys, – pasakojo Brigita Kreivinienė. – Skaitymo programoje dalyvauja malamutų veislės šuo – jis bendrauja su vaikais bibliotekoje. Kita programa skirta terapijai ligoninėse: keli samojedų veislės šunys bendrauja su vaikais, sergančiais onkologinėmis ligomis. Taip pat pradedama plėtoti vadinamoji „blanket dog“ („šuns-antklodės“) programa, skirta fiziniams pratimams kartu su šunimi atlikti.
Estai terapijai naudoja ir triušius: į didelę dėžę yra įleidžiama įvairių veislių ir dydžių triušių. Vaikai su jais žaidžia, maitina juos ir mėgaujasi jų draugija. O vištos (dekoratyvinės jų veislės) šiame centre yra būtina visų kitų gyvūnų terapijos dalis. Šie paukščiai žavi spalvų ir formų įvairove.
Jūrų muziejaus inf.