„Buvau susikoncentravusi į techniką ir… Ai, nežinau nieko, nebeklausk“, – kvatojo Lietuvos trispalve apsigobusi Liveta Jasiūnaitė. Paprastai santūrios lengvaatletės emocijos tryško per kraštus. Ne be priežasties – iškovotas pirmas ieties metikų medalis tokio rango varžybose nepriklausomos šalies istorijoje.
Kvalifikacijoje asmeninį rekordą pakartojusi (61,61 m) Teresės Nekrošaitės auklėtinė ir finale įrankį nuskraidino kone į tą patį tašką – 61,58 m. Lietuvę pranoko tik 48 tūkstančių aistruolių Berlyno Olimpiniame stadione palaikoma vokietė Christin Hussong (67,90 m) bei čekė Nikola Ogrodnikova (61,85 m).
„Šią minutę emocijos aprimo, po minutės vėl kartosis (juokiasi). Medalis tikrai buvo ir svajonėse, ir sapnuose, įdėta be galo daug darbo. Esu pasiruošusi mesti dar toliau nei šiandien, o tai įrodo, kad keturi metimai buvo už 60 metrų. Ateityje rezultatai bus tikrai geresni“, – šypsojosi L. Jasiūnaitė.
Užtikrintai kovą ieties metimo finale pradėjusi lietuvė pirmu bandymu numetė 60,51 m – rezultatas beveik garantavo patekimą į geriausiųjų aštuonetą, o tai buvo minimalus lengvaatletės tikslas. Į trečią poziciją mūsiškė užkopė po trečio metimo, tačiau netrukus ją aplenkė slovėnė Martina Ratej.
Sėkmingiausias buvo ketvirtas L. Jasiūnaitės bandymas – į jį nė viena varžovė nebeatsakė tolimesniu šūviu.
„Iki paskutinių metimų dar abejojau, ar bus medalis. Po vieno metimo mintys kunkuliavo, po kito nusiramindavau – labai įvairiai, – prisiminė L. Jasiūnaitė. – Po ketvirto bandymo bandžiau susikoncentruoti į savo metimus. Norėjau daugiau, nes maniau, kad jei numesiu 62 metrus, tai tikrai medalis bus.“
Aukso medaliu pasidabinusi C. Hussong pagerino Europos čempionatų rekordą. Beje, analogiškos prabos apdovanojimus vokietė ir lietuvė iškovojo prieš trejus metus Taline (Estija) vykusiose Europos iki 23 metų pirmenybėse.
„Su vokiete tobulėjame ir augame kartu“, – varžovės sėkme džiaugėsi Lietuvos metikė.
Su L. Jasiūnaite kambariu Berlyne besidalijančiai šuolininkei į aukštį Airinei Palšytei Fortūna atsuko nugarą. 196 cm peršokusi lengvaatletė iki pat rungties kulminacijos žengė tarp prizininkių, tačiau viltis nubraukė bulgarė Mirela Demireva.
A.Palšytė rikiuotėje žengė trečia, bandymų skaičiumi atsilikdama nuo vokietės Marie-Laurence Jungfleish bei rusės Marijos Lasickienės. M. Demireva nusprendė praleisti tiek 196 cm, tiek 198 cm aukščius, tad norint aplenkti lietuvę jai reikėjo peršokti du metrus. Tai sportininkei pavyko padaryti tik paskutiniu trečiu bandymu…
„Nuotaikos labai dvejopos. Reikėjo daug pereiti nuo to momento, kai tapau Europos uždarų patalpų čempione, iki dabar. Nuo nulio iki ketvirtos vietos Europos čempionate su dukart gerintu sezono rezultatu yra neblogai, sveikintina ir džiugu, bet likti ketvirtai su tokiu pačiu rezultatu kaip trečia – labai apmaudu, – neslėpė A. Palšytė.
Beje, ketvirtas vietas Lietuvos šuolininkė buvo užėmusi ir 2015 metų Europos uždarų patalpų čempionate bei 2016-ųjų planetos uždarų patalpų pirmenybėse.
„Sėdėjau iki paskutinio Mirelos bandymo ir naiviai tikėjausi, kad gal visgi… Turbūt reikia daryti savo, daryti maksimaliai gerai ir nepriklausyti nuo kieno nors malonės“, – šyptelėjo A. Palšytė.
Į Berlyną lietuvė atvyko turėdama kuklų sezono rezultatą – 191 cm. Finale ji peršoko 181 cm, 187 cm, 191 cm, 194 cm bei 196 cm. Gana sėkmingas buvo ir pirmas sportininkės bandymas įveikti 198 cm.
„198 cm buvo tikrai realu, taip gaila to pirmo bandymo… Nežinau, ką daugiau pasakyti, pritrūko milimetrų. Gal klaida – atsispyrimo vieta, nes ir užbėgimas buvo geras, ir iškilimas. Gaila, tiesiog gaila“, – apgailestavo A. Palšytė.
Vyrų 1500 m rungties finale Simas Bertašius grūmėsi itin kovingai. Tarp 13-os finalo dalyvių prasčiausią sezono rezultatą turėjęs lietuvis finišavo šeštas, distanciją nubėgęs per 3 min. 39,04 sek. – vos 0,03 sek. lėčiau už Lietuvos rekordo grafiką.
„Prieš čempionatą keltas tikslas buvo finalas, tai ta šešta vieta tikrai gera. Smagu, kad pavyko kovoti su šia kompanija. Stebiu juos varžantis Deimantinės lygos etapuose, pasaulio čempionatuose, o dabar pačiam stovėti šalia jų ir bėgti su jais – fantastika“, – džiaugėsi S. Bertašius.
Bėgimo pradžioje Juozo Garalevičiaus auklėtinis atsidūrė priekyje – tai buvo lietuvio pasirinkta strategija.
„Nusprendžiau, kad nebenoriu stumdytis kaip atrankos bėgime, todėl pirmą ratą vedžiau šiek tiek greičiau, užvedžiau varžovus, o po to jie patys išėjo į priekį ir man buvo lengviau, – paaiškino S. Bertašius. – Jėgų užteko, finiše manęs niekas nepralenkė, tik aš lenkiau. Nežinau, ar šeštą vietą galima laikyti įsiliejimu į elitą, turbūt tai žingsnis link to.“
Čempionu tapo vienas iš trijų finale bėgusių brolių norvegas Jakobas Ingebrigtsenas (3 min. 38,10 sek.), aplenkęs lenką Marciną Lewandowskį bei britą Jake‘ą Wightmaną.
Šeštadienį Berlyne startuos trys Lietuvos lengvaatletės: Brigita Virbalytė-Dimšienė bei Živilė Vaiciukevičiūtė varžysis 20 km sportinio ėjimo varžybose, o Agnė Šerkšnienė bėgs 400 m finale.
Robertas Trakys, Lietuvos lengvosios atletikos federacija
Nuotraukos Alfredo Pliadžio