„Jei apie Lietuvos Konstitucijos kūrimą būčiau kūrusi vaidybinį filmą, tai būtų buvęs intensyvus politinis trileris“, – sako dokumentinio filmo „Galutinė redakcija“ režisierė Ieva Rasimaitė, kino pasakojimu palietusi Valstybės atkūrimo ištakas. I. Rasimaitė siekė sukurti filmą, kuris būtų įdomus ne tik teisės profesionalams, mat Konstitucijos gimimo istorija dėl vyravusių ideologinių skirtumų ir sudėtingos geopolitinės situacijos – išties išskirtinė ir verta platesnio žinojimo.
Konstitucijos dienos minėjimo proga filmą spalio 24 d. 15.00 val. bus galima išvysti Mykolo Romerio universitete (201 aud., I rūmai, Ateities g. 20, Vilnius). Po peržiūros vyks doc. dr. Virgio Valentinavičiaus moderuojama diskusija, kurioje dalyvaus filmo režisierė bei vienas Konstitucijos kūrėjų prof. dr. Vytautas Sinkevičius ir profesorius Vytautas Landsbergis.
„Galutinė redakcija“ nukelia į 1990–1992 metus. Per to meto liudytojų ir aktyvių dalyvių atsiminimus filme atskleidžiama sudėtinga ideologinė kova ir pasiektas kompromisas, kuris suformavo tvirtą pagrindą atsikuriančiai Lietuvos valstybei. Filmo režisierė paaiškino, kodėl pasirinkta atpasakoti būtent Lietuvos Konstitucijos atsiradimo istoriją ir kuo „Galutinė redakcija“ aktuali šiuolaikinei visuomenei.
Kas paskatino sukurti šį filmą? Galbūt įkvėpė asmeninės ar profesinės patirtys?
Augau būdama šalia teisininkų, politikų – aplinkoje, kur nuolat buvo aptarinėjami valstybės kūrimo klausimai. Nors buvau vaikas, dalyvaudavau mitinguose ir girdėdavau visokias istorijų nuotrupas. Todėl man atrodė, kad visos 1990–1992 m. istorijos yra visiems žinomos. Mano dėdė Liudvikas Narcizas Rasimas yra ir vienas iš filmo herojų.
Vėliau baigiau teisę, dirbau ir dirbu teisinį darbą. Ir, atvirai sakant, tik neseniai atėjo supratimas, jog tas istorijas, kurios yra mano vaikystės dalis, nedaug kas ir žino, o gal ir pernelyg netyrinėja. Kadangi mano gyvenime yra ne tik teisė, bet ir nemažai kūrybos projektų, supratau, kad reikia skubėti fiksuoti tuos autentiškus prisiminimus ir pateikti tą istoriją taip, kad ji būtų įdomi ne tik teisininkams – pabandyti atskleisti platesnį akiratį.
Visos asmenybės, kurias kalbinau, kurios dalinasi savo pasakojimais, yra nepaprastos – labai spalvingos, inteligentiškos, veržlios ir neabejotinai atkaklios. Kiekvieną interviu priėmiau kaip dovaną. Filme pamatysite tuos tikrus teisininkus, labai išmintingus politikus, kurie sugebėjo išlaviruoti ir ieškoti kompromisų itin sudėtingu valstybei laikotarpiu.
Kodėl pasirinkote atpasakoti Konstitucijos atsiradimo istoriją?
Jei būčiau kūrusi vaidybinį filmą apie Lietuvos Konstitucijos rašymą, tai būtų buvęs labai intensyvus politinis trileris. Ir iš tiesų, dėliojant visą istorijos liniją dokumentikai, net iš kūrybinio taško žiūrint tai – nepaprastai tiršta ir intensyvi istorija. Karo metas, sudėtinga situacija geopolitikoje, tankai, labai didelis visuomenės įsitraukimas, laužai, rusų kariuomenė, japonų žurnalistai, šalta, nėra kompiuterių… Ir žmonės rašo teisės aktus – kuria Valstybę. Čia nepaprastai intriguojanti istorija ir tikrai verta platesnio žinomumo.
Kaip manote, kodėl filmas „Galutinė redakcija“ yra svarbus ir aktualus būtent šiandien?
Šis filmas iš tiesų nėra tik apie Konstituciją. Šis filmas – apie gebėjimą susitarti ir paminti savo asmenines ambicijas. Ir man atrodo, kad ši tema yra ypač aktuali šiandien, kai esam tokie susiskaldę, apsipykę, ieškantys. Apskritai dirbdama prie šio filmo labai norėjau, kad jis nebūtų sausas, įdomus tik teisės profesionalams. Buvau tiksli ir stengiausi išlaikyti visas detales, kurias tikrai pamatys ir supras teisininkai. Visgi pristatydama filmą visada pabrėžiu, kad kiekvienas atrastų sau įdomių detalių – gal tai bus žmonių apranga prieš 30 metų, gal skambantis chorinis kūrinys apie priesaiką Tėvynei, o gal tai bus įkvėpimas ieškoti kompromisų? Gal įkvėps tapti išmintingu politiku ar teisininku?