Šiandien daugybė žmonių dirba streso kupiną darbą ir rizikuoja perdegti. Mokslininkai vis dažniau paliečia aktualią šių laikų problemą – lėtinio nuovargio sindromą, kurio pagrindiniu simptomu laikomas išsekimas, atsiradęs dėl įtampos.
Taip pat yra pastebėta, kad ilgesnį laiką poilsiaujančios arba nieko neveikiančios smegenys, kaip ir raumenys, silpsta, nyksta. Vadinasi, smegenims, kaip ir kūnui, reikalingos treniruotės. VGTU profesorius habil. dr. Povilas Tamošauskas dalijasi įžvalgomis ir patarimais, kaip išvengti lėtinio nuovargio, gresiančio perdegimo ir fiziniais pratimais aktyvinti protinę veiklą.
Gerai savijautai fizinio aktyvumo nepakanka
„Protiniai gebėjimai prastėja dėl to, kad silpsta ryšys tarp galvos smegenų nervinių ląstelių. Anksčiau buvo manoma, kad jei smegenų ląstelės veikla sutriko – nebeatsikuria. Dabar ši hipotezė paneigta – veiklą atgaivinti galima reguliariais pratimais“, – teigia prof. P. Tamošauskas.
Remdamasis prof. Alberto Skurvydo pastebėjimais, jis pabrėžia, kad viena geriausių priemonių mažinti lėtinio nuovargio sindromo pasireiškimo galimybei yra nedidelio intensyvumo tinkamas fizinis krūvis. „Staigus krūvio padidinimas, kai žmogus tam nepasiruošęs, kaip ir fizinio krūvio nutraukimas, kai žmogus buvo prie jo pripratęs, gali taip pat paskatinti lėtinio nuovargio sindromą“, – akcentuoja profesorius.
P. Tamošausko nuomone, labai padeda aerobiniai ir jėgą lavinantys fiziniai pratimai, kuriuos reikia derinti su tinkama mityba: maiste turi būti pakankamai folio rūgšties, B12 ir C vitaminų, Q-10, magnio, cinko.
Fiziniai pratimai – proto mankštai
P. Tamošauskas sako, kad šiandien itin aktuali tampa protinės veiklos aktyvinimo problema: „Studentai – puikus pavyzdys. Pasak prof. A. Skurvydo, kai jie klauso paskaitų, tik 5 proc. galvos smegenų yra aktyvios, kai diskutuoja – aktyvios apie 50 proc., kai rengia projektą – apie 60 proc., kai skaito paskaitas apie problemas – 90 proc., o kai aktyviai mąsto ir bando suformuluoti hipotezę – 100 proc. Štai kodėl universitetai turi daugiau lavinti kritinį mąstymą, puoselėti kūrybingumą.“
Profesoriaus nuomone, protą, kaip ir kūną, reikia lavinti ne tik tada, kai esi vyresnio amžiaus, tai reikia pradėti daryti dar vaikystėje ir tęsti visą gyvenimą. Šiai veiklai yra sukurta net speciali pratimų sistema – neurobika. Reguliariai atliekant šios sistemos pratimus yra stimuliuojamos ir aktyvinamos įvairios smegenų sritys.
„Fiziniai pratimai taip pat gali stimuliuoti neuronų augimą, apsaugoti nervų sistemą nuo per didelio streso ir išankstinio senėjimo. Tokiu būdu tam tikri fiziniai pratimai gali padėti treniruoti ne tik raumenis, bet ir mūsų protą“, – sako P. Tamošauskas.
„Tačiau ne visi pratimai yra vienodai efektyvūs: pasak prof. Skurvydo, jei nuo žemės pakelsi sunkų akmenį ir padėsi ant stalo, dirbs viena nervinė ląstelė, bet jei paimsi nuo žemės ploną adatą ar sagą, išteptą aliejumi, dirbs milijonas nervinių ląstelių. Taigi galvos smegenys aktyviai dirba tada, kai reikia atlikti sudėtingą, prasmingą veiksmą“, – pabrėžia profesorius.
Nereikėtų persistengti
Pagrindinis nervinio audinio mitybos produktas – deguonis. Smegenys, kurių svoris sudaro 2–3 proc. viso žmogaus kūno svorio, ramybės būsenoje sunaudoja beveik trečdalį visam organizmui reikalingo deguonies.
P. Tamošausko teigimu, tam, kad gerai veiktų kraujotaka ir pagerėtų deguonies pernešimas, didelę reikšmę turi gera širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų būklė. „Jų treniruotei geriausiai tinka aerobiniai pratimai: ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, slidinėjimas ir aerobika. Šie pratimai gerokai pagerina širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos veiklą, padidina neuronų skaičių smegenyse“, – sako VGTU profesorius.
Vis dėlto yra nustatyta, kad fizinio krūvio poveikis protiniam darbui nėra vienareikšmis. „M. Vilenskis eksperimentiškai įrodė, kad nedideli ir vidutiniai fiziniai krūviai stimuliuoja protinę veiklą, tačiau, didinant krūvio apimtį ir intensyvumą ne pagal žmogaus pasirengimo lygį, jie gali būti ir žalingi. Pvz.: geriausiai studentų protinį darbingumą veikia vidutinis fizinis krūvis, kai pulso dažnis laikosi 130–150 tv./min. ribose“, – sako profesorius.
Jo teigimu, po tokio fizinio krūvio praėjus 6 val. protinis darbingumas pagerėja iki 39 proc., palyginti su pradine būkle. Kai fizinis krūvis didesnis, kai pulso dažnis siekia 160 tv./min. ir daugiau, protinio darbingumo rodikliai krinta.
Mankštą gali atlikti kiekvienas
„Rutinos įkalintoje kasdienybėje, kai daugelis dalykų yra daroma automatiškai, kai veikiame tarsi užprogramuoti robotai, mūsų smegenys, negaudamos naujos informacijos, aptingsta, atsiduria letargo būsenoje“, – sako profesorius P. Tamošauskas. Jis rekomenduoja keletą paprastų pratimų smegenų veiklai aktyvinti:
Jei esate dešiniarankis, valykite dantis, šukuokite plaukus, užsiseginėkite sagas ar valgykite su kaire ranka, jei esate kairiarankis – darykite priešingai.
Naudokite šį metodą ir sportuodami: žaisdami krepšinį, tinklinį, tenisą ar badmintoną pagrindinius judesius atlikite ne dominuojančia ranka.
Ropokite keturiomis per tam tikrą labirintą su kliūtimis.
Kaitaliodami rankų pirštus balansuokite su gimnastikos lazda.
Žongliruokite teniso kamuoliukais.
Mėtykite į krepšį kamuolį užrištomis akimis.
Mėtykite skirtingo svorio kamuoliukus į taikinį.
Paprastą pasivaikščiojimą keiskite į ėjimą su lazdomis.
Eikite į darbą, bėgiokite, važinėkite dviračiu, nuolat keiskite maršrutus.
Reguliariai atlikite kvėpavimo pratimus.
VGTU