Keliaujant po Šveicariją, maloniai nustebino jos sostinė Bernas. Vos tik įvažiavę į šį miestą, pajutome ypatingą jo dvasią. Apsidairėme aplink – nėra įprastų gatvių žibintų. Tik lempos, kabančios virš galvų vidury gatvės, palikdamos prieblandoje šaligatvius ir praeivius. Galbūt tokia aplinka ir paskatino pasijusti kiek keistokai. Keliaujame toliau. Štai nusileidome nuo kalno ir mums prieš akis atsivėrė Berno miesto centras. Net aiktelėjome iš netikėtumo! Jau pastebėjome, kad mažutėlė Šveicarija yra tarsi mozaika, sudėliota iš visiškai skirtingų detalių. Čia skirtinguose regionuose dominuoja vis kita kalba: šveicarų, vokiečių, austrų, prancūzų ar italų! Bet tokio įspūdingo Berno tikrai nesitikėjome pamatyti. Pajutome, tarsi būtume nukelti keliais šimtmečiais į praeitį. Tarsi ne į kitą miestą būtume nuvykę, o į kitą amžių!
Pasak archeologų, Berno miestas buvo imtas kurti ant Arės (Aare) upės kranto dar XII amžiuje. Oficiali miesto įkūrimo data yra 1191 metai. O miesto centras buvo pastatytas XV amžiaus pradžioje.
Taigi prieš akis – blankiai apšviesta ilga, akmenimis grįsta gatvė. Čia puikiai išlikę viduramžius menantys pastatai yra tarsi sulipdyti – jokio tarpelio, jokio plyšelio pasukti į šoną! Taip, pečius suglaudę, gatvę saugo senieji namai, ir tu gali keliauti tik dviem kryptimis – pirmyn arba atgal! Šia siaura gatvele rieda automobiliai, troleibusai ir net tramvajai. Virš galvos – tos pačios lempos, paliekančios prieblandoje šalia namų apie 6 km besidriekiančias arkadas! Kas keliolika metrų – Renesanso epochos fontanai. Jų tiek daug, kad ne veltui Bernas dar yra vadinamas fontanų miestu!
Pirmuose namų aukštuose dirba įvairios parduotuvės: drabužių, batų, suvenyrų, rankdarbių ir kitokios; o virš jų yra įsikūrę miesto gyventojai. Beje, senamiesčiu reikia vaikščioti atsargiai, saugantis dar senovėje iškastų griovių, skirtų lietaus vandeniui sugerti, nes jie yra platūs, dideli ir netgi giloki, be to, neuždengti ir neturi perspėjamųjų ženklų.
Einant pagrindine miesto gatve pirmyn, prieš akis pasirodo Zytglogo (Zytglogge) bokštas, kuris buvo pastatytas dar viduramžiais, XIII amžiuje. Tai itin Bernui svarbus statinys, turėjęs įvairių funkcijų: nuo jo buvo stebima, ar priešai nesikėsina pulti miesto, taip pat jis padėjo gynybai, buvo paverstas ir kalėjimu. Be to, jis laikomas miesto simboliu. Šalia – gražuolė lyg nertinis Nydego (Nydeggkirche) bažnyčia, pastatyta ant Nydego (Nydegg) pilies liekanų XIV amžiuje, kur ir buvo pradėtas statyti Berno miestas.
Netoli Zytglogo stūkso Šveicarijos federaliniai rūmai, kuriuose yra įsikūręs šalies parlamentas, taip pat nacionalinė biblioteka. Žiemą priešais šių rūmų langus esanti aikštė yra paverčiama smagia čiuožykla.
Ar žinojote, kad rytinėje Berno centro dalyje galite pamatyti ir tikrų meškų, kurios gyvena dideliame aptvare?! Čia meškos apgyvendintos ne šiaip sau – jos yra Berno miesto simbolis.
Labiausiai mus nustebino ir nudžiugino senamiesčio centre išlikęs Einšteino namas! Dabar čia yra įkurtas muziejus ir smagi, meniška kavinukė. Pasirodo, Albertas Einšteinas, įžymus išradėjas, Šveicarijoje gyveno net 54 metus!
Dar maloniau nustebino pačioje Berno širdyje, netoli Einšteino namo, įsikūrusi Lietuvos Respublikos ambasada! Pasijutome jaukiai, kaip namie, tik tarsi vaikščiotume pasakoje tarp Berno arkadų ir Renesanso fontanų, prisiliesdami prie istorijos ir netgi seniai seniai gyvenusio genijaus namų durų…
Diana Du
Nuotraukos iš Dianos Du asmeninio archyvo