Pavasarį sodininkams ir daržininkams prasideda aktyvus darbymetis, todėl svarbu prisiminti pavojingą ligą – stabligę, kurios sukėlėjai yra labai paplitę gamtoje. Jų randama įvairiausių gyvūnų, taip pat žmogaus žarnyne. Patekę į dirvožemį sporų pavidalu jame gali išbūti gyvybingi ilgą laiką.
Pastaraisiais metais Lietuvoje vidutiniškai registruojami 2 stabligės atvejai per metus. Panevėžio apskrityje naujausias mirtinas stabligės atvejis registruotas 2010 m. Biržų r.
Stabligė yra ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga, kurią sukelia bakterija Clostridium tetani. Ši bakterija gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai), todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Šia pavojinga liga susergama, kai ligos sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Pavojingos yra bet kokios žaizdos ir labiau nudegusios vietos. Kartais stabligė pasireiškia po sunkesnio galūnių nušalimo ar nuplikinimo. Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi. Tai viena iš nedaugelio ligų, kuriomis nuo ligonio neužsikrečiama.
Pirmieji stabligės požymiai po užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali būti ir po kelių dienų ar mėnesių. Sukėlėjas, susidarius anaerobinėms sąlygoms (patekęs į gilias durtines žaizdas), pradeda daugintis ir gaminti egzotoksinus. Toksinas paveikia įvairias nervų sistemos struktūras, o tai sukelia stiprius raumenų susitraukimus, kitus simptomus. Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, tirpimas užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, būna tokie stiprūs, kad nuo jų lūžta kaulai; nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti hipoksija ir mirtis.
Persirgus stablige ir pasveikus natūralus imunitetas nesusidaro. Patikimiausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos, yra skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1066 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus“, valstybės lėšomis nuo stabligės skiepijami 2, 4, 6 ir 18 mėnesių kūdikiai ir vaikai, vėliau – 6–7 ir 15–16 metų vaikai. Taip pat nuo stabligės (aktyvi imunizacija) valstybės lėšomis skiepijami traumas patyrę asmenys, o nuo 2009 metų vyresni nei 25 metų asmenys kas 10 metų skiepijami nuo difterijos ir stabligės.
Parengė Dovilė Brajinskienė