Socialiniuose tinkluose dešimtys tūkstančių internautų peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose žinomi žurnalistai Edmundas Jakilaitis, Linas Kunigėlis ir Giedrius Drukteinis prisipažįsta mokęsi ne tik gaivinti, daryti krūtinės paspaudimus, bet ir naudoti defibriliatorių.
Prieš pusmetį Giedrius Drukteinis išgyveno infarktą ir pabudo iš komos, nes buvo gaivinamas atsitiktinio praeivio iki atvykstant medikams (žr. vaizdo įrašą). Prieš trejus metus profesorius Leonidas Donskis mirė Vilniaus oro uoste, kur buvo trys defibriliatoriai, tačiau iki greitosios atvykimo niekas nepradėjo gaivinti. Žinomi šalies žurnalistai primena šias istorijas ir siekia, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje būtų pasirengę padėti.
Sporto komentatorius, žurnalistas Linas Kunigėlis (žr vaizdo įrašą), paklaustas, ką darytų, jei šalia pamatytų susmukusį žmogų, atsako iškart: patikrintų, ar žmogus sąmoningas, jei ne – patikrintų, ar kvėpuoja, jei ne – paprašytų, kad kas nors iškviestų greitąją pagalbą, o pats nedelsdamas pradėtų gaivinti. „Man keista, kodėl tokių svarbių dalykų nemoko mokykloje. Mano manymu, tai turi būti privaloma programa, kurios neišklausęs tu nekeliamas į kitą klasę“, – sako L. Kunigėlis.
Žurnalistas, laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis ne kartą lavino gaivinimo įgūdžius pasitelkęs manekeną. Jis džiaugiasi galiausiai išmokęs naudoti defibriliatorių. „Turime daug skaudžių pavyzdžių, pradedant prof. Leonidu Donskiu (mirė nuo miokardo infarkto 2016 rugsėjo 21 d. Vilniaus oro uoste – aut. past.) ir baigiant kitais žmonėmis, kurie, jei tokia pagalba būtų buvusi suteikta, turbūt dar būtų su mumis“, – kalba E. Jakilaitis (žr. vaizdo įrašą). Jis primena, kad staigi mirtis gali nutikti bet kurioje vietoje, bet kada, bet kuriam iš mūsų.
Ir tai tiesa. Viešai nuskambėjusias istorijas apie žinomų žmonių mirtis vienija bendras dalykas – netikėtumas. Iki lemtingos akimirkos nė vienas iš jų nesiskundė sveikata, nejautė jokių kūno siunčiamų pavojaus signalų.
Infarktą ir dvi klinikines mirtis išgyvenęs Giedrius Drukteinis, žurnalistas, rašytojas ir etiketo žinovas, po šios sunkios patirties kaip vieną iš savo misijų įvardija mokymąsi padėti kitam žmogui, ištiktam nelaimės. „Mūsų žmogiškoji pareiga yra suteikti kitam tiek fizinę, tiek psichologinę pagalbą ekstremaliais atvejais. Duok, Dieve, kad niekada tokių situacijų nebūtų“, – sako G. Drukteinis.
Žinomo vyro širdis sustojo vairuojant automobilį, belaukiant žalio šviesoforo signalo. Jį gelbėjusį praeivį G. Drukteinis laiko savo herojumi. Ilgai svarstė, kaip jam atsidėkoti. „Man pasisekė, kad buvo judri sankryža. Mane ištempė vienas iš praeivių vardu Darius Pivorun. Jis pats nemokėjo daryti širdies masažo, bet paskambino savo draugui Vytautui Ūseliui, kuris vairuoja reanimobilį, ir šis telefonu sakė, ką daryti, kokiu tempu spausti ir t. t. Darius darė man širdies masažą, kol atvažiavo greitoji su visa savo aparatūra“, – lemtingos dienos įvykius dėsto G. Drukteinis.
Nuo 2011 metų detalias standartizuotas gaivinimo instrukcijas telefonu teikia tik Kauno ir Šiaulių regionų GMP dispečeriai.
Daugiau informacijos apie gaivinimą ir defibriliatorių naudojimą rasite www.pirmojipagalba.lt.
Krizių tyrimo centro nuotr.