Baigiamas pirmas Gedimino kalno tvarkybos darbų etapas. Ekstremali situacija suvaldyta, ir tai leidžia pereiti prie antrojo darbų etapo. Dabar numatoma kompleksiškai tvarkyti visus kalno šlaitus bei statinius ir šalinti priežastis, dėl kurių gali susidaryti nuošliaužos. Apie tai šiandien surengtoje spaudos konferencijoje informavo kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
„Ekstremali situacija suvaldyta, bet esame realistai, suvokiame, kad padėtis Gedimino kalne išlieka gana sudėtinga. Tačiau dabar jau galima pereiti prie antro etapo – kompleksinio kalno sutvarkymo“, – pažymi R. Augustinavičius.
Anot viceministro, iki šiol buvo įgyvendinti visi pagal planą numatyti būtini darbai: sumažinta atmosferinių kritulių infiltracija į kalno paviršių, nuošliaužos stabilizuotos įrengtomis drenažinėmis sistemomis ir supiltais skaldos sluoksniais, o užfiksuotos grunto deformacijos sutvirtintos konstrukciniais tinklais. Iki rudens planuojama baigti pagal projektą vykdomus šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus.
Pašalinus nestabilų supiltinį gruntą, naudojant tinkladėžes atkurtas ir suformuotas įšalo nebijantis ir gruntinį vandenį drenuojantis šlaitas. Taip pat suremontuoti didelę grėsmę kėlę rostverkai (polinio pamato viršutinė dalis). Baigtas formuoti reljefas bus užpiltas augaliniu gruntu, o ant jo paklota specialiai užauginta ir giliu šaknynu pasižyminčio žolių mišinio danga.
„Sumontavus pagrindinius gabionus, įrengus atraminę sieną šlaito viršuje, šią savaitę čia pradėta kloti laistymo sistema“, – sako viceministras R. Augustinavičius.
Pasak R. Augustinavičiaus, žolinė danga yra viena iš biologinių priemonių, padėsiančių stabilizuoti šlaitus ir kovoti su čia vykstančiais erozijos procesais. Kad būtų užtikrintas kokybiškas žaliasis apsaugos sluoksnis, būtina savarankiška laistymo sistema, kuri sausesniais laikotarpiais šlaituose palaikys reikiamą drėgmę.
Gegužės mėnesį buvo atnaujinti pernai vykdyti ant Gedimino kalno viršūnės esančios aikštelės archeologiniai tyrimai tikintis surasti mirties bausme nubaustų likusių nerastų keturių 1863 metų sukilimo dalyvių palaikus. Todėl buvo praplėstas archeologinių tyrimų plotas.
Tyrimų metu taip pat buvo atkastos preliminariai XVI a. datuojamos Gedimino kalno aikštelėje stovėjusio pastato pamatų liekanos. Kol kas rasta tik viena pastato siena, todėl siekiama išsiaiškinti šio pastato struktūrą, paskirtį ir tikslesnį datavimą, kad sutvarkius aikštelę būtų galima pažymėti buvusio pastato kontūrus.
Gedimino kalne planuojama įgyvendinti ilgalaikius kalno šlaitų stiprinimo, apsaugos nuo lietaus ir tirpstančio sniego poveikio sprendinius, maksimaliai sustabdyti infiltracinio ir išorinių kritulių vandens poveikį šlaitų gruntų stabilumui, garantuoti ant kalno esančių statinių, gynybinės sienos, atraminių sienų stabilumą.
Anot ekspertų, aikštelės sutvarkymas yra pirmas ir esminis žingsnis siekiant kompleksiškai sutvarkyti kalną, nes bus išspręsta atmosferinių kritulių (vandens) surinkimo bei nuolaidos nuo aikštelės ir šlaitų problema. Teigiama, kad tik įgyvendinant šias priemones yra tikslinga projektuoti nuolatines šlaitų tvirtinimo sistemas.
Šiuo metu Gedimino kalne visą parą vyksta stebėsena, tikrinami šlaitų grunto judesio prizmių duomenys.
Kultūros ministerijos inf. ir nuotr.