Ankstyvą pavasarį, kai dar mažai žalumos ir žiedų spalvų, vaikščiojant po VDU Kauno Botanikos sodą, galima pastebėti medelių ar krūmų, apsipylusių geltonais žiedais. Tai – geltonžiedės sedulos (Cornus mas L.).
Šis gražus medelis natūraliai auga Vidurio ir Pietų Europoje, taip pat Mažojoje Azijoje. Geltonžiedė sedula paprastai užauga iki 5–9 m aukščio. Žiedai – geltoni, smulkūs, susitelkę po 15–25 į rutulišką kekę. Žydi prieš skleidžiantis lapams, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje.
Tai medingas augalas, viliojantis bites ir kitus vabzdžius. Rugsėjo mėnesį medelių šakos būna aplipusios vyšnių raudonumo pailgais kaulavaisiais. Kad gausiai derėtų, reikia bent dviejų vienas šalia kito augančių krūmų. Prinokę vaisiai yra malonaus rūgštoko skonio, juose gausu vitaminų. Paprastai jie valgomi švieži, tačiau galima iš jų virti uogienes, kompotus ar kitaip juos perdirbti.
Geltonžiedė sedula auga nesparčiai. Negausiai plinta šaknų atžalomis. Vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui. Šviesomėgė, atspari sausroms. Vaisiai užauga sultingi, kai dirvoje netrūksta drėgmės. Auginamos veislės: „Aurea“, „Aureoelegantissima“, „Variegata“. Jos skiriasi lapų margumu, medelio ar krūmo forma ir derėjimu.
Dendrologinių kolekcijų kuratorė L. Buknienė
Nuotraukos E. Turskienės