Šiandien Europos Komisija paskelbė jaunųjų vertėjų raštu konkurso „Juvenes Translatores“ nugalėtojus – po vieną iš kiekvienos ES valstybės narės. Konkurse dalyvavo jaunieji vertėjai iš 716 Europos mokyklų (Lietuvoje – iš 11 mokyklų). Konkurse dalyvauja tiek kiekvienos ES valstybių narių mokyklų, kiek vietų šalis turi Europos Parlamente.
Šįkart vertėjo profesiją išbandė 3004 kalbos entuziastai – jie išvertė tekstą iš vienos iš 24 oficialiųjų ES kalbų į kitą. Dažniausiai versta iš anglų kalbos, tačiau iš viso moksleiviai vertimams pasitelkė 155 kalbų derinius – pavyzdžiui, buvo verčiama iš bulgarų į graikų, iš danų į čekų, iš airių į ispanų, ir iš kroatų į švedų kalbas. Dauguma Lietuvos moksleivių vertė iš anglų į lietuvių kalbą, o kitose šalyse buvo moksleivių, vertusių iš lietuvių kalbos į prancūzų, vokiečių ir netgi slovėnų kalbą. Tai atskleidžia didelį Europos kalbų margumyną.
Laimėtojus ir 186 pagyrimo raštais pažymėtinus darbus pateikusius moksleivius išrinko Europos Komisijos vertėjai.
Lietuvoje geriausiu jaunuoju vertėju pripažintas Molėtų gimnazijos moksleivis Adomas Zaikinas. Dar trims Lietuvos moksleiviams – Barborai Lukošiūtei iš Molėtų gimnazijos, Kotrynai Skablauskaitei iš Klaipėdos licėjaus ir Margaritai Andriuškevičiūtei iš Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos – skirti pagyrimo raštai už itin gerus vertimus.
Nugalėtojų apdovanojimo ceremonija vyks 2026 m. kovo 27 d. Jaunieji vertėjai ir jų mokytojai bei tėvai susipažins su kasdieniu Europos Komisijos vertėjų darbu.
Konkursą „Juvenes Translatores“ Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas rengia kasmet nuo 2007 m. Konkursas finansuojamas pagal programą „Erasmus+“ ir yra skirtas vertimui ir daugiakalbystei skatinti. Šis konkursas nulėmė daugybės jo dalyvių ir nugalėtojų profesinį kelią. Kai kurie iš jų nusprendė studijuoti vertimą universitete, kai kurie tapo Europos Komisijos vertimo raštu departamento stažuotojais ar darbuotojais.
Daugiakalbystė, kartu ir vertimas, yra tapę neatsiejama ES dalimi nuo pat Europos Bendrijų įsteigimo. Daugiakalbystė įtvirtinta 1958 m. priimtame pirmajame reglamente, nustatančiame kalbas, kurios turi būti vartojamos tuometinėje Europos ekonominėje bendrijoje. Nuo to laiko prie ES prisijungė vis daugiau šalių, o oficialiųjų kalbų skaičius išaugo nuo 4 iki 24.