„Pamečiau tris nagus ir viskas“, – nusijuokė praėjusių metų pabaigoje debiutinį maratoną prisiminusi Loreta Kančytė. Valensijoje ji 42,195 km distanciją įveikė per 2 val. 30 min. 47 sek. ir pasiekė penktą rezultatą Lietuvos istorijoje bei geriausią šalies maratonininkių rezultatą per pastaruosius ketverius metus.
2022-aisiais brolio Remigijaus Kančio – vieno pajėgiausių Lietuvos stajerių – treniruojamos bėgikės laukia nauji iššūkiai. Vienas jų – debiutas Europos lengvosios atletikos čempionate.
Negali patikėti pasiektu rezultatu
Pirmasis maratonas L. Kančytės neišgąsdino. Tiesa, pasiektas rezultatas vis dar kelia nuostabą net ir jai pačiai.
„Iš tikrųjų vis dar neapsipratau su rezultatu. Neseniai stovykloje juokdamasi Remigijui sakiau, kad gerai, jog žinau, kad trasa buvo sertifikuota, nes kitaip pati nepatikėčiau, jog galėčiau nubėgti per tokį laiką. Pagalvoti apie kitą maratoną nėra baisu, tačiau iki Europos čempionato nesinori jo bėgti. Turiu normatyvą ir galiu ramiai ruoštis, pasitikrinti jėgas kitose distancijose“, – pasakojo L. Kančytė.
Įprasta, kad profesionalūs bėgikai maratoną per metus įveikia tik po du tris kartus. Dažnai po nubėgto maratono sportininkams krenta greitis, o kūnas siunčia įvairius nuovargio signalus. O 27-erių kaunietei atsigauti nubėgus didvyrišką distanciją neužtruko, raumenų skausmo ji nejautė net ir pirmą dieną po varžybų.
„Iš tikrųjų labai įdomus jausmas. Kiek visi pasakojo, tai po maratono labai skirtinga savijauta, pavyzdžiui, vieniems po finišo labai skaudėdavo kojas. Aš per tas geras emocijas nejaučiau nieko. Nejaučiau jokio raumenų skausmo, tik kad dalyvavau varžybose. Bėgdama tiek kilometrų maratone pamečiau tris nagus ir viskas. Jei tik tokia asmeninio rekordo kaina, tai nieko, pakentėsiu be nagų“, – juokėsi L. Kančytė.
Sportininkė po maratono ir toliau bėgiojo, o po kelių savaičių pradėjo įnirtingiau ruoštis 2022-ųjų sezonui.
„Pasijautė, jog organizmas gavo krūvio, tad šiek tiek ramiau bėgiojau. Praėjus maždaug mėnesiui pradėjau bėgti atkarpas ir po truputį ruoštis naujam sezonui“, – sakė L. Kančytė.
„Svajonės mėgsta tylą“
Svarbiais jėgų patikrinimais prieš rugpjūčio 15–21 dienomis vyksiantį Europos čempionatą taps du pusmaratoniai: balandžio 3-iąją ji bėgs Berlyne, o balandžio 24-ąją šią distanciją įveiks jubiliejiniame dešimtajame Kauno maratone.
„Kai įvykdžiau normatyvą, iš karto nusprendėme, kad nereikia bėgti maratono pavasarį, reikia pasitaupyti jėgas Europos čempionatui. Kam dar papildomai eikvoti energiją? Sezono pradžia nėra iš lengvųjų, norėtųsi, kad treniruotėse bėgčiau greičiau. Pamatysime kitą savaitgalį, kaip viskas atidirbta ir koks bus atspirties taškas“, – teigė L. Kančytė.
Norint bėgti pernai vykusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse maratonininkėms moterims šią distanciją reikėjo įveikti per 2 val. 29 min. 30 sek. Iki buvusio olimpinio normatyvo L. Kančytei jau pirmu bandymu pritrūko vos 1 min. 17 sek.
„Ar tai daug, ar mažai? Maratone, sakyčiau, nėra daug, bet reikia numesti šiek tiek tų sekundžių. Viskas įmanoma, bet kol kas ne šiandien, reikia tobulėti. Tikiuosi, kad tai nebuvo sėkmės reikalas, pirmas maratonas, pirmas kartas ir naujoko sėkmė. Tikiuosi, vėliau bus geriau“, – šyptelėjo pajėgiausia Lietuvos maratonininke tapusi L. Kančytė.
Nors iki olimpinio normatyvo trūksta nedaug, apie po dvejų metų Paryžiuje vyksiančias žaidynes bėgikė dar negalvoja.
„Kol kas tikrai negalvoju apie olimpines žaidynes. Tai nėra pagrindinis tikslas, kurį išsikėliau. Smagu, kad maratoną nubėgau per tokį laiką ir olimpinis normatyvas nėra labai toli. Bet ir nėra šis laikas šiandien normatyvas. „Svajonės mėgsta tyla“ – mano standartinė frazė“, – nusijuokė L. Kančytė.
Priklauso Kauno trasos rekordas
Kaune gyvenanti L. Kančytė jau kelerius metus yra viena iš šiame mieste vykstančio maratono ambasadorių. Būtent jai priklauso „Hollister pusmaratonio“ trasos rekordas, kurį pasiekė 2019 metais: tada bėgikė daugiau nei minute pagerino savo asmeninį rekordą ir 21,098 km įveikė per 1 val. 16 min. 2 sek.
„Kauno maratoną praleidau tik tada, kai atstovavau Lietuvos rinktinei komandiniuose čempionatuose. Dažniausiai bėgu visuose, esu bėgusi ir 5 km, ir 10 km, o dažniausiai – pusmaratonį. Tikiuosi, po varžybų Berlyne pailsėsiu ir galėsiu patikrinti Kauno maratono trasą dar kartą, – vylėsi L. Kančytė. – Trasa Kaune prilygsta pasaulinėms trasoms, tik norėtųsi daugiau žiūrovų palaikymo tam tikrose vietose. Manau, su kiekvienais metais vis daugiau žmonių prijaučia sportui ir ateina į trasą palaikyti.“
Bėgimo entuziastai Kauno maratone kviečiami varžytis šešiose skirtingose distancijose: „Impact Brands maratone“, „Hollister pusmaratonyje“, „Hella 10 km“, „SDG 5 km“, „Toyota 1,5 km“ bei „Agathum 400 m“ bėgimuose. L. Kančytė jėgas veikiausiai bandys toje rungtyje, kurioje pasiekė trasos rekordą, – pusmaratonyje.
„Ką bėgsiu Kaune? Svarstau, gal maratoną (juokiasi). Juokauju, planuočiau bėgti pusmaratonį. O jei po pusmaratonio Berlyne jausiuosi neatsigavusi, galbūt tada Kaune bėgsiu 10 kilometrų“, – planu pasidalijo L. Kančytė.
Daugiau informacijos apie renginį – kaunasmarathon.lt.
Robertas Trakys, Kauno maratonas