Nuslūgus gripo epidemijai Kauno klinikinės ligoninės medikai pastebi, jog į ligoninę atvyksta vis daugiau vaikų, sergančių komplikuotomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. „Nors gripo karantinas pasibaigė, orai nelepina šiluma ir į ligoninę atvyksta pacientai, kuriems virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija komplikavosi viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų bakterinėmis infekcijomis. Skyriuje gydomi pacientai, sergantys bakteriniu sinusitu, otitu, faringotonzilitu, pneumonija“, – sakė vaikų ligų gydytoja Birutė Dambrauskienė.
Vaikų ligų II skyriuje šiuo metu gydomi 47 pacientai. 15 proc. jų serga plaučių uždegimu, kiti gydomi dėl viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų infekcijų.
Vaikų ligų II skyriaus gydytoja Renata Jezukevičienė pažymi, kad vaikams, sergantiems pneumonija, plaučiuose matomi išplitę infiltraciniai pakitimai, apimantys kelis plaučių segmentus ar skiltis. „Tai mums primena 2009-ųjų gripo epidemiją, kai vyravo A tipo gripas (vadinamasis kiaulių gripas). Tokie uždegiminiai pakitimai plaučiuose lemia sunkią ligos eigą ir reikalauja labai intensyvaus gydymo, deguonies terapijos, ilgos gydymo trukmės“, – aiškino R. Jezukevičienė.
Kas trečiam ligoniui, sirgusiam plaučių uždegimu, reikėjo skirti deguonį ar gydymą pradėti Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriuje, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydymo įstaigą. Plaučių uždegimą galima įtarti, kai ilgai trunka didelis karščiavimas, sunkėja kosulys, atsiranda dusulys, švokštimas, dažnas paviršutinis kvėpavimas, vaikas tampa vangus, mieguistas.
Pastaruoju metu Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II skyriuje padaugėjo pacientų, sergančių bakteriniu faringotonzilitu. „Paprastai tariant, tai angina, kurią sukelia „piktas“ sukėlėjas A grupės beta hemolizinis streptokokas. Susergama, kai nusilpsta vaiko imunitetas (peršalus ar perkaitus ir geriant šaltus gėrimus, valgant daug valgomųjų ledų), tada ryklės flora tampa patogeninė. Ūminiu faringotonzilitu galima užsikrėsti ir lašeliniu būdu per orą ar tiesioginio kontakto būdu. Todėl tėveliams patariame būti atidesniems, kad atšilus orams vaikas neperkaistų ir neperšaltų, nevalgytų pernelyg daug ledų, negertų šaltų gėrimų sukaitęs“, – kalbėjo vaikų ligų gydytoja B. Dambrauskienė.
Kaip atpažinti sinusitą, otitą ir anginą?
Bakterinį sinusitą reikėtų įtarti, kai sloga sergančio vaiko būklė po 7 dienų pablogėja arba per 10 dienų nepagerėja. Virusai sudaro palankias sąlygas vystytis bakteriniam sinusų uždegimui, kai simptomai ne mažėja, o didėja: užgula nosį, atsiranda pūlingų išskyrų iš nosies ir nosiaryklės, jas sunkiai sekasi išpūsti, skauda galvą ir atsiranda spaudimas veido srityje, pakyla kūno temperatūra, vargina kosulys (ypač naktimis), pablogėja bendra būklė. Tada reikia otorinolaringologo konsultacijos ir specifinio gydymo.
Ūminis vidurinės ausies uždegimas (otitas) yra dažniausia liga, dėl kurios tėvai su kūdikiu kreipiasi į gydytoją. Dažniausiai ausų uždegimu serga 6–24 mėn. vaikai. Otitui būdingi simptomai yra ausies skausmas (labiau būdingas didesniems vaikams negu ankstyvojo amžiaus pacientams), klausos susilpnėjimas, karščiavimas, dirglumas, vangumas, nevalgymas, gali būti vėmimas. Diagnozei patikslinti reikalinga specialisto konsultacija.
Ūminis bakterinis faringotonzilitas (kitaip tariant, angina) – tai ryklės ir gomurio tonzilių uždegimas, pasireiškiantis kaip ūminė infekcinė alerginė viso organizmo liga. Ūminis faringotonzilitas gali būti pirminis, sukeltas bakterinės infekcijos, ir antrinis, kuris lydi ūmines specifines infekcines vaikų ligas (infekcinę mononukleozę, skarlatiną, difteriją) ar kraujo ligas (agranulocitozę). Pirminiu bakteriniu ūminiu faringotonzilitu dažniausiai serga 5–14 m. amžiaus vaikai, rečiau – jaunesni. Liga prasideda karščiavimu iki 38–40 laipsnių, galvos ir ryklės skausmu (ypač ryjant maistą ar seiles). Padidėja ir tampa skausmingi sritiniai pažandžių limfmazgiai, liežuvis pasidengia balkšvomis apnašomis. Tai užkrečiama liga, todėl pirmomis ligos dienomis pacientą reikia izoliuoti nuo aplinkinių, nepatartina naudotis jo indais, asmens higienos priemonėmis. Paskyrus antibakterinį gydymą pacientas jau po paros tampa neužkrečiamas.
Gediminas Stanišauskas
Gedimino Stanišausko nuotr.