Šuo – nuolankiausias ir ištikimiausias žmogaus draugas, varge, nelaimėje ir džiaugsme liekantis kartu. Pripažįstama, kad šie gyvūnai gali padėti ne tik morališkai. Šunys gydytojai vadinami kaniterapiniais šunimis. Apie kaniterapiją ir gyvenimą su šiais keturkojais augintiniais kalbėjomės su veterinarinės medicinos specialiste, šunų dresūros mokyklos „CRAZYfoxes“ trenere ir dviejų ypatingų kalyčių, pramintų superkatašuniais, šeimininke Agneta Milikauskaite.
Nova ir Hulu
Agneta dresūra susidomėjo prieš dešimt metų, kai dar turėjo savo pirmąją augintinę – mišrūnę kalytę Niką. Internete prisižiūrėjusi vaizdinės medžiagos apie šunų dresavimą, ėmė ją mokyti įvairių triukų.
Prieš kelerius metus pradėjusi savanoriauti gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“, mergina sutiko vieną iš dabartinių savo keturkojų draugių – Novą. Atsikratyti augintine senieji šeimininkai nusprendė, kai ši atsivedė šuniukų. Mažyliai greitai rado namus, o kalaitė prieglaudoje praleido beveik dvejus metus. „Ji su visais labai draugiška. Paprastai yra gana rami, tačiau prireikus gali būti ir aktyvi, geba prisitaikyti“, – Novą apibūdina pašnekovė.
Vėliau merginos namuose apsigyveno ir borderkolių veislės kalaitė Hulu. Tai buvo ilgai lauktas šuo, apie kurį svajota net aštuonerius metus. „Kaip ir daugelis borderkolių, Hulu labai aktyvi, visada pasiruošusi kažką kartu nuveikti. Tačiau norėjau, kad gebėtų būti ir rami, tad nuo mažens mokiau ją ramybės“, – pasakoja Agneta.
Superkatašunių triukai
Dažnas, turintis šunį, gali pasigirti, kad jo keturkojis klauso komandų sėdėti, grakščiai vaikščioti ar gulėti, kol jam bus leista pajudėti. Tačiau kaip dažnai galima pamatyti šunį, atidarantį duris, susivyniojantį į antklodę ir gebantį it kokia katė įšokti į medį? Agnetos augintinai moka visa tai ir dar daugiau!
Dėl sugebėjimo be vargo įsiropšti į medį mergina Novą ir Hulu praminė superkatašuniais. Savo triukais jos džiugina ne tik šeimininkę, bet ir internautus, mat „Facebook’e“, „Instagram’e“ ir „YouTube’e“ turi specialiai joms sukurtas paskyras.
Kaip Agneta išmokė šunis įlipti į medį? „Specialiai jų nemokiau, – prisipažįsta. – Tiesiog kartą, kai Nova dar gyveno prieglaudoje, parodžiau jai pasvirusį medį ir ji nesunkiai į jį įšoko. Vėliau namuose atsiradusi Hulu mėgdžiodama Novą taip pat greitai išmoko į juos laipioti.“
Pašnekovė primena, kad norint išmokyti augintinį vykdyti įvairias komandas reikia apsišarvuoti kantrybe ir skanėstais. Kiekvieno šuns mokymo procesas, jo trukmė priklauso tiek nuo gyvūno (vieni mokosi greičiau, kiti lėčiau), tiek nuo žmogaus, tiek nuo komandos sudėtingumo. Svarbiausia – aiškiai parodyti šuniui, ko iš jo norima.
Šuniškos išdaigos
Neretai šunims ir jų šeimininkams sunku vieniems kitus suprasti. Dažnu atveju dėl sugraužtų šlepečių ar iškrėstų pokštų augintinis būna visiškai nekaltas. Šunys neskiria, kas yra gera, o kas bloga, jeigu jiems to nepaaiškinate. Tad jeigu keturkojis kažką sugraužė, pirmiausia galite paklausti savęs: „Ar aš tikrai jam pakankamai aiškiai parodžiau, jog tai nėra gerai? O galbūt palikau daiktą ne vietoje?“
Agneta, paklausta apie augintinių išdaigas, susimąsto. „Iš tiesų jos nėra didelės išdaigininkės. Nova yra susprogdinusi vos vieną pūkinę pagalvę ir sudraskiusi mano dar nespėtą perskaityti knygą. O Hulu prikrėsti šunybių dar nespėjo“, – šypsosi.
Kaip Nova tapo kaniterapiniu šunimi
Šunys yra puikūs terapeutai. Kai kurios gydymo įstaigos įsileidžia keturkojus, o šie šmirinėdami tarp ligonių lovų gerina pacientų savijautą, mažina stresą, atitraukia jų dėmesį nuo sunkumų, negalavimų, mažina nuobodulį ir greitina tam tikrų ligų gydymą. Psichinių negalavimų turintiems ligoniams šunys padeda įveikti baimes arba jas slopina.
Dar gyvendama prieglaudoje Nova kartu su kitais atrinktais šunimis apsilankė pas aklus ir silpnaregius vaikus. Agneta pastebėjo, kad kalytei patinka būti su mažaisiais. Todėl kai po poros metų Kaniterapinės pagalbos centras paskelbė apie būsimą šunų testavimą, ji užregistravo Novą. Kalytė šį testą išlaikė puikiai ir dabar turi sertifikatą, įrodantį, kad gali teikti kaniterapinę pagalbą. Šia veikla Agneta su Nova užsiima jau daugiau nei ketverius metus.
Terapeutu gali tapti ne kiekvienas
Kaniterapija – alternatyvus arba pagalbinis gydymo bei reabilitacijos būdas. Šia terapija siekiama pagerinti žmogaus fizinę ir emocinę sveikatą. Terapiniai šunys padeda gerinti pažintinius, socialinius įgūdžius. Jie neretai užsiima su elgesio ir emocinių problemų turinčiais vaikais.
Koks šuo gali tapti terapiniu šunimi? „Kaniterapija gali užsiimti įvairių veislių šunys ir netgi mišrūnai, išlaikę specialų testą, – sako Agneta ir vardija savybes, kuriomis turi pasižymėti keturkojis: – Šuo turi būti stabilios psichikos, nebijoti įvairių garsų, keistų kvapų ar daiktų. Turi mėgti bendrauti su žmonėmis, nebijoti staigių judesių. Gebėti prisitaikyti, būti ir aktyvus, ir ramus. Taip pat jis turi būti nesunkiai kontroliuojamas, paklusnus.“
Kiekvienos šunų veislės protiniai gabumai, fizinis aktyvumas ir charakteris skiriasi, todėl ne kiekvienam paklusniam šuniui pavyksta tapti terapeutu. Gyvūnas gali būti gerai išauklėtas, bet nemėgti bendrauti su svetimais žmonėmis, žaisti su vaikais ar būti liečiamas. Tad jei šuniui tokia veikla nepatinka ar kelia stresą, geriau ja neužsiimti.
Agnetos augintinei Novai ir kitiems kaniterapiniams šunims ši veikla smagi, dažnai nuvykus į pažįstamą vietą jie nekantrauja užeiti į vidų. „Stengiamės, kad ir gyvūnams kaniterapija teiktų kuo daugiau džiaugsmo, už atliktas užduotis jie gauna daug dėmesio, skanėstų. Novą į užsiėmimus visada vedu su petnešomis ir skarelė, tad vos pamačiusi šiuos daiktus mano rankose ji labai apsidžiaugia, nenustygsta vietoje“, – pasakoja pašnekovė.
Merginos teigimu, ne visi šunų šeimininkai galėtų užsiimti kaniterapija. Tam reikia tvirtų nervų, tinkamo psichologinio pasirengimo. „Kai pasakoju apie kaniterapiją, taikomą sergantiems vaikams, dažnai girdžiu: „Aš negalėčiau tuo užsiimti, man tų vaikų gaila.“ Manau, viskas priklauso nuo nusiteikimo. Aš stengiuosi žiūrėti į juos kaip į vaikus, o ne kaip į ligonius. Mūsų tikslas – padėti jiems jaustis geriau ir gailestis nėra tai, kas gali pagelbėti“, – teigia Agneta.
Anot jos, kaniterapijos perspektyvos Lietuvoje po truputį auga. Šia veikla domisi vis daugiau žmonių, ir vis daugiau įstaigų sutinka įsileisti ar pačios kviečia kaniterapinius šunis. Vis dėlto, jos žiniomis, kaniterapija mūsų šalyje dar nėra skiriama gydytojų, nors šis metodas gali padėti esant daugeliui ligų. Vienus žmones šunys gali psichologiškai nuraminti, pakelti nuotaiką, o kitiems gali padėti reabilituotis. Ligoniai ne itin mėgsta daryti medikų jiems skiriamus įvairius fizinius pratimus, tačiau atliekami su šunimi jie neatrodo tokie nuobodūs, o vaikams tokios užduotys virsta žaidimu.
Padeda pagerinti fizinę sveikatą
Šiuolaikiniai žmonės itin daug laiko praleidžia įkišę nosis į kompiuterio ekraną ar telefone naršydami po socialinius tinklus. Daugelis darbe kvėpuoja oro kondicionieriaus pučiamu oru, o namuose bando vėdinti patalpas pro langą įeinančio oro gūsiu. Šiuo atveju pasivaikščiojimas su šunimi gali tapti tikru plaučių sveikatinimu. Turėdami keturkojį draugą būsite priversti bet kokiu oru išeiti į lauką ir leisti savo plaučiams įkvėpti kitokio oro. Tačiau tai dar ne viskas! Pasivaikščiojimai leis pabudinti sustingusius sąnarius, raumenis po ilgo sėdėjimo darbe.
O galbūt po sėdimo darbo turite tiek energijos, kad nežinote, kur ją dėti? Jūsų augintinis bus labai patenkintas, jei galės padėti tą energiją iškrauti bėgiodamas drauge. Šunys labai mėgsta aktyvią veiklą.
Štai ir visa sveikatingumo programėlė… Susimąstykite, galbūt jums reikia ne asmeninio trenerio ir gydytojo, o augintinio?
Draugas visose gyvenimo situacijose
Šunys ne tik padeda palaikyti gerą fizinę būklę, neleisdami pamiršti kasdienių pasivaikščiojimų, bet ir yra geriausi draugai visose gyvenimo situacijose. Jie turi prastesnę trumpalaikę atmintį nei žmonės, todėl augintinis greitai pamirš, kad būdamas blogos nuotaikos jį apibarėte, ir elgsis su jumis lyg su geriausiu bičiuliu jau po kelių akimirkų. Tačiau puiku tai, kad šunys turi labai gerą ilgalaikę atmintį. Tad augintinis tikrai nepamirš jūsų tarpusavio ryšio. Šie gyvūnai taip pat gerai įsimena jausmus. Pavyzdžiui, kaip gerai jaučiasi būdami su šeimininku, glostomi, vedžiojami ar šukuojami.
Vienišiems senoliams šuo gali tapti draugu ir pasakojimų klausytoju. Besirūpindami augintiniu jie jaučiasi reikalingi, turintys gyvenimo tikslą.
Kas gali būti geriau už empatišką ir ištikimą klausytoją, kuris niekada neišduos? Gyvūnas nekritikuoja ir neklausinėja. Nors nesupranta, apie ką jam pasakojama, tačiau labai maloniai išklauso, prisiglaudžia, padeda pasijausti geriau.
Erika Viktorija Ričkutė
Nuotraukos iš Agnetos asmeninio archyvo
Daugiau: šunų maistas