Nesvarbu, ar operacija didelės ar mažos apimties, ar ji planinė, o gal atlikta skubiai, – visais atvejais siekiama, kad pacientas kuo greičiau atsistotų ant kojų ir sustiprėtų. Tai ypač aktualu dabar, kai kasdien pasiekiame vis naują susirgusiųjų COVID-19 infekcija antirekordą, mat paciento imunitetas po operacijos yra kur kas silpnesnis, tad ir koronaviruso grėsmė jam yra didesnė.
Gydytoja dietologė Auksė Gečionienė sako, kad po kiekvienos operacijos reikia padaryti du dalykus – sumažinti organizmo patirtą stresą ir pradėti kuo anksčiau judėti.
„Pirmas žingsnis po operacijos – organizmo streso mažinimas. Tam padeda nuskausminamieji, kurie jau pradedami lašinti operacijos pabaigoje, ir labai ankstyva mityba. Antras žingsnis po operacijos, kuris galėtų padėti žmogui sustiprėti, yra judėjimas. Kuo anksčiau žmogus pradeda judėti, tuo geriau palaikomas raumenų tonusas ir greičiau gyja operuota vieta“, – akcentuoja ji.
Pagrindinės klaidos – nevalgyti ir nejudėti
Pasak gydytojos dietologės, neretai bijoma valgyti iškart po operacijos. Kartais ne tik pacientai, bet ir gydantysis personalas dvejoja, ar nereikėtų atidėti maitinimo parai ar dviem. Šis klaidingas įsitikinimas dažniausiai lydi pacientus po apendicito, dalies žarnyno ar skrandžio šalinimo operacijos.
„Moksliniai tyrimai rodo, jog net jeigu pacientas yra po labai sudėtingos, didelės apimties operacijos, ilgai, 8–12 val., trukusios anestezijos, jis sveiksta kur kas greičiau, jei gauna maitinimą praėjus kelioms valandoms po anestezijos pabaigos. Tokie pacientai net ir po didelių operacijų gali važiuoti namo praėjus vos kelioms paroms. Todėl svarbiausia yra nebijoti – tiek pačiam pacientui, tiek jį gydančiam personalui“, – aiškina gydytoja A. Gečionienė.
Pasak jos, paciento sveikimo sėkmė priklauso būtent nuo pirmų dviejų parų. Jeigu pacientas tuo metu negauna jokių maistinių medžiagų, jis pradeda naudoti savo raumenis tam, kad imunitetą bei operuotą vietą aprūpintų baltymais, ir labai greitai netenka raumens masės.
„Jeigu pacientas ima valgyti tik po kelių dienų, perėjimas prie normalios mitybos užsitęsia iki savaitės ar dviejų – per šį laiką raumenų kiekis gali drastiškai sumažėti net keliais kilogramais. Tokiam ligoniui tampa iš tiesų sudėtinga atsistoti. Pacientus, kuriems po operacijos maitinimas buvo atidėtas, tenka peroperuoti šešis kartus dažniau negu gavusius maitinimą iš karto po anestezijos. Tokiu atveju vietoje trijų–keturių dienų ligoninėje pacientas čia pasilieka tris–keturis mėnesius“, – teigia gydytoja A. Gečionienė.
Antroji klaida, pasak jos, – baimė judėti. Fizinis aktyvumas, kaip ir ankstyva mityba, prisideda prie paciento sveikimo. Judant žaizda ar pjūvis aprūpinami deguonimi bei maisto medžiagomis, todėl greičiau gyja, o pacientas sparčiau atsigauna.
Iškart po operacijos – baltymingas maistas
Gydytojos A. Gečionienės teigimu, pacientui po anestezijos iš karto turi būti duodama viena vandens stiklinė. Praėjus valandai ar dviem pacientas turėtų išgerti skystą baltymingą kaloringą gėrimą, kuris būtų lengvai pasisavinamas žarnyne.
„Dažnai ligoninėse po operacijos ligoniui duodama sultinių, bet vietoj neapibrėžtos maistinės vertės ir sudėties sultinių aš visada rekomenduoju rinktis gydomuosius gėrimus. Dėl to, kad su stikline šio medicininio maisto galima gauti didelį kiekį baltymų, prilygstantį keturioms stiklinėms kefyro, taip pat lengvai virškinamų angliavandenių ir riebalų bei didelį kiekį kitų gijimui reikalingų maisto medžiagų, tokių kaip mikro- ir makroelementai, omega-3. Pirmą dieną po operacijos rekomenduočiau išgerti vieną ar du tokio gėrimo buteliukus, o antrą dieną pacientui jau galima pasiūlyti ir paprasto maisto, kuris atitiktų jo poreikius. Paciento mityboje taip pat turėtų būti baltymų turinčių patiekalų“, – pataria ji.
Kasos gaminamas hormonas insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje – kuo ilgiau žmogus po operacijos nevalgo, tuo mažiau šio hormono gaminama. Jeigu mityba po operacijos atidedama, anot gydytojos dietologės, pacientui gavus pirmąjį maistą jo organizme pakyla cukraus lygis. Jei ligonis neserga diabetu, po operacijos glikemija yra netiriama ir niekas nepastebi šio žalingo pokyčio.
„Pakilus cukraus lygiui organizme silpnėja imunitetas, į gijimo vietą blogiau pernešamos maisto medžiagos ir deguonis, pažeidžiami inkstai ir širdies veikla, atsiranda nuovargis. Todėl kai pacientas bando po operacijos atsistoti, jis jaučiasi, lyg būtų visą savaitę sirgęs gripu, jam sunku judėti. Cukraus lygio padidėjimas taip pat padidina komplikacijų tikimybę“, – sako gydytoja A. Gečionienė.
Anot jos, ligoninėje gulintiems artimiesiems maisto lauknešėliai nėra būtini. Gydytoja dietologė pataria pasitikėti juos gydančiais medikais, ypač dabar, kai dėl šalyje paskelbto karantino lankymas yra draudžiamas. Bet jeigu norisi sergantį artimąjį kuo nors pradžiuginti, reikėtų paisyti gydytojų rekomendacijų ir pasitarti su jais, kad pacientui skirtame lauknešėlyje atsidurtų tik patys naudingiausi bei vertingiausi maisto produktai.
„Kai vėl bus galima lankyti ligoninėje gulinčius artimuosius, patarčiau jiems atnešti negazuoto vandens arba kavos, kurios pacientai dažnai pasiilgsta, ar mano jau minėtų gydomųjų gėrimų. Tai nepalyginamai naudingiau nei gėlės, kurios nuvys, ar sausainiai ir sultys, kurių apskritai negalima. Po operacijos sveikstančiam pacientui reikia didelio kiekio baltymų, lengvai virškinamų riebalų, bet ne tuščių kalorijų“, – teigia specialistė.