Kol vyrauja įsitikinimas, kad dažniausia onkologinių ligų priežastis – paveldimumas, onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė teigia, jog nepakankamas ir netinkamas fizinis aktyvumas, nesveikas maistas ir žalingi įpročiai turi net daugiau įtakos sveikatos problemoms. Ji įsitikinusi, jog tai žinant atsiranda daugiau vilties ir galimybių išvengti ne tik onkologinių ligų, bet ir kitų sveikatos problemų, o domėjimasis savo sveikata, įsiklausymas į organizmo siunčiamus signalus bei aktyvios gyvenimo būdo korekcijos bet kuriame amžiuje gali padėti pakeisti situaciją.
Problemas išduoda išvaizda
Gydytojos teigimu, mes pernelyg dažnai nuvertiname savo organizmo siunčiamus signalus, nepastebime, kad išvaizda ir savijauta rodo, jog turime daugiau dėmesio skirti sveikatai, jei norime išvengti didesnių problemų.
„Iš tiesų paveldimumas sudaro vos 5–10 proc. onkologinių ligų rizikos, o 60–70 proc. lemia gyvenimo būdas. Kuo ilgiau gyvename ir nekreipiame dėmesio į tai, kiek judame, ką valgome, tuo didesnė rizika susirgti onkologinėmis ligomis. O požiūris į savo sveikatą atsispindi ir išvaizdoje, ypač vyresnių žmonių. Apsidairykime aplink ir pamatysim, kaip skirtingai žmonės sensta. Vienas 60-ies sulaukia ligoninėje nebuvęs, o kitas tokio amžiaus jau atrodo be laiko pasenęs ir suvargęs. Ir pastarųjų, deja, daugiau“, – konstatuoja E. Juodžbalienė.
Pasak jos, bandant ieškoti priežasčių, kodėl vieni suserga, o kiti gilios senatvės sulaukia be didelių sveikatos sutrikimų, viskas atsiremia į gyvenseną.
„Logika paprasta – jei kūnas sveikas, ląstelėms jame gera gyventi ir jos turės mažesnę galimybę išsigimti, supiktybėti. Jei gersime, rūkysime, būsime apaugę lašiniais – nieko gero neturėtume tikėtis. Ir aš visiems sakau, kad tai ne gąsdinimas ir ne bauginimas. Tai labai gera žinia, nes tai reiškia, kad pokyčiai priklauso nuo mūsų. Net ir matydami veidrodyje nekokį vaizdą, galime padaryti labai daug, kad ligas atitolintume, o jei jau jos mus pasivijo – kontroliuotume ir gyventume visavertį gyvenimą“, – įsitikinusi gydytoja chemoterapeutė.
Pirmuosius simptomus visada pastebi žmogus
Dažna klaida, prišaukianti ir onkologines ligas, gydytojos teigimu, – dairymasis į kitus ir manymas, kad jei kitiems žmonėms tokia gyvensena tinka, tai ir mums nerūpestingas gyvenimo būdas nepakenks.
„Nereikia žiūrėti į kitus, lygintis. Tik jūs geriausiai galite žinoti, ko ir kiek reikia jūsų organizmui. Jei kaimynas visą gyvenimą čirškino mėsą keptuvėje, naivu tikėtis, kad tokį maistą atlaikys ir jūsų žarnynas. Iš tiesų tai niekas geriau ir anksčiau nepastebės sveikatos sutrikimų nei pats žmogus. Liūdna, bet kartais sulaukiame pas onkologus ateinančių žmonių, kurie sako, kad kelerius metus buvo juodos išmatos, krito hemoglobinas, kamavo virškinimo problemos, pūtė pilvą. Taip ir galvoju: „Kur tu, žmogau, buvai anksčiau, ko laukei. Mes, gydytojai, esame specialistai, patarėjai ir pagalbininkai, bet gydytis vis tiek teks jums. Mes už jus negalime nei sportuoti, nei sveikiau maitintis, nei streso suvaldyti“, – sako E. Juodžbalienė.
Žinios, judėjimas ir mityba – raktas į sveikatą
Gydytojos teigimu, žmonėms trūksta sąmoningumo ir žinių, kaip pasirūpinti savimi ir padėti organizmui ilgiau išlikti sveikam. O gyvenimo būdo korekcijos itin svarbios ir tiems, kurie išgirsta onkologinę diagnozę.
„Onkologinės ligos itin retai išsivysto per metus ir nuo kokio nors vieno konkretaus žalingo veiksnio. Tam reikia laiko ir viso komplekso priežasčių. Tačiau tai reiškia, kad niekada nėra vėlu pradėti rūpintis savo organizmu, domėtis, kaip sveikiau gyventi. Juk ko nežinome, nuo to ir apsisaugoti negalime, tad žinios ir informacija – labai svarbu. Ir ji ypač svarbi tiems, kurie gydosi onkologines ligas“, – įsitikinusi onkologė chemoterapeutė.
Vėžio diagnozė jau seniai nebėra mirties nuosprendis, o efektyvių gydymo būdų įvairovė didžiajai daliai pacientų leidžia gyventi kokybiškai ir kontroliuoti ligą. Gydytojų teigimu, pažengusioms ar itin agresyvioms onkologinių ligų formoms gydyti taikomas veiksmingas chemoterapinis gydymas. Jis stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, o tinkamai parinkus vaistus bei subalansavus gyvenimo būdą ne tik minimizuojamas šalutinis vaistų poveikis, bet ir labai pagerinamos ligos prognozės.
„Problema ta, kad dažnai valgome bet ką, bet kaip, bet kada. Kūne turime net kelis šimtus raumenų, bet kai kurie jų čia būna metų metais nepajudinami. Tad natūralu, kad raumenys atrofuojasi, nyksta, kartu nyksta ir raumenyse esančios kraujagyslės, blogėja kraujotaka, organai vangiai aprūpinami krauju. Dėl to nukenčia visų organų veikla, pradedant akių, baigiant inkstų, kepenų. Visa tai – kompleksas, vedantis prie rimtų ligų“, – sako E. Juodžbalienė.
Paklausta, ką gi tiksliai galima padaryti, kad sveikata ir kokybišku gyvenimu džiaugtumėmės kiek galima ilgiau, gydytoja žodžių į vatą nevynioja: „Kuo daugiau judėk. Žiūrėk, kokį maistą į save dedi, ir susitvarkyk savo mintis. Tada gyvenimas taps šviesesnis, o organizmas galės darniai veikti.“
Svarbiausi mitybos principai
Ne mažiau už tai, ką valgome, svarbu, kaip reguliariai valgome.
Mitybos ir miego režimas būtinas visiems, besirūpinantiems savo sveikata.
Mityba privalo būti subalansuota – jokia produktų grupė neturėtų dominuoti racione.
Mitybos įvairovė – žalios ir nuosaikiai termiškai apdorotos daržovės – sveikos mitybos pagrindas.
Stipriai pramoniniu būdu apdoroti mėsos gaminiai neturi mėsai būdingos maistinės vertės.