Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po jų smurtas ir represijos prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją, perimtas „Ryanair“ skrydis ir migrantų krizė prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų lėmė itin suprastėjusius diplomatinius santykius tarp abiejų šalių.
Dėl šių žmogaus teisių pažeidimų ir represijų daugelis šalių, įskaitant Europos Sąjungą bei Jungtines Amerikos Valstijas, jau pritaikė ir ekonomines sankcijas, jos stabdo ekonominį bendradarbiavimą su Baltarusija. Tikėtina, kad, situacijai nesikeičiant, spaudimas Lukašenkos režimui ir toliau didės. Kokios įtakos tai turės Lietuvos ekonomikai?
Prekybos ryšiai menki
Lietuva turi vieną iš atviriausių pasaulio ekonomikų, kurios pagrindinė varomoji jėga yra eksportas. Nors lietuviškų prekių eksportas į pasaulį šiemet siekia rekordines aukštumas, eksporto augimas į Baltarusiją sustojo. Atrodo, kad politinė įtampa turėjo tiesioginio poveikio prekių srautui į Baltarusiją dar iki paskelbiant ekonomines sankcijas.
Prekių eksportas į Baltarusiją sudaro tik apie 3 procentus, skaičiuojant visą Lietuvos eksportą. Negana to, liūto dalį, maždaug 85 proc., sudaro reeksportas. Taigi, į šią kaimynę rytuose eksportuojame vos kiek daugiau nei 0,5 procento Lietuvoje pagaminamų prekių, kurių didžiąją dalį sudaro menką pridėtinę vertę kuriančios prekės, pavyzdžiui, geležis, plastikas ar popierius.
Paslaugų prekyba išlieka pakankamai svarbi
Paslaugų eksportas su Baltarusija Lietuvai išlieka svarbesnis nei prekių eksportas ir sudaro kiek daugiau nei 4 proc. viso mūsų šalies paslaugų eksporto. Tai nestebina, nes didelė Lietuvos geležinkelių tranzito dalis yra prekės, daugiausia trąšos bei nafta, gabenami iš Baltarusijos į Kaliningradą, o trečdalis Klaipėdos jūrų uosto transporto srautų yra taip pat kroviniai iš Baltarusijos.
Taigi, neigiamą poveikį labiausiai pajustų valstybės įmonės – Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos jūrų uostas, o poveikis prekybai būtų gana nežymus. Žinoma, norėdamos sumažinti nuostolius, sankcijų paveiktos transporto bei krovos įmonės turės rasti būdų, kaip prisitaikyti, bei ieškoti prekybos partnerių kitose šalyse.
Reikalingos darbo jėgos šaltinis
Praėjusiais metais darbuotojų iš Baltarusijos dalis Lietuvoje išaugo iki daugiau nei 36 proc. visos užsienio darbo jėgos. Didžioji šių darbuotojų dalis dirba transporto bei statybos įmonėse.
Vis dėlto atrodo, kad Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvą tampa vis sudėtingiau, ypač po to, kai režimas apribojo piliečių galimybes išvykti iš šalies. Palikti šalį sausumos keliais leidžiama tik kartą per šešis mėnesius, o Europos Sąjunga uždraudė Baltarusijos vežėjams patekti į savo oro erdvę ir oro uostus.
Todėl išvykimas iš šalies ir emigracija baltarusiams tapo nelengva užduotimi, net jei jie ir turi darbo užsienyje sutartis. Sumažėjusi darbo jėgos pasiūla iš Baltarusijos gali prisidėti prie ir taip opios darbuotojų trūkumo mūsų šalyje problemos.
Neigiamas poveikis − nedidelis
Lietuva, kuri su Baltarusija yra išvysčiusi glaudžiausius ekonominius ryšius iš visų Baltijos šalių, nuo sankcijų nukentės labiausiai. Vis dėlto panašu, kad neigiamas poveikis bus sutelktas į vos kelis ūkio sektorius, daugiausia − transporto ir krovos įmones, o potenciali žala visai šalies ekonomikai bus nedidelė.
Žvelgiant ilguoju laikotarpiu, Lietuva turėtų daug daugiau naudos, jeigu kaimynė rytuose būtų ne autoritarinio valdymo ir skurdžios bei stagnuojančios ekonomikos šalis, o proeuropietiška ir demokratinė valstybė, kurios pragyvenimo lygis galėtų artėti prie ES vidurkio.
Greta Ilekytė, „Swedbank“ Lietuvoje ekonomistė