Pradinis / Žmonės / Gyvenimo magiją ir verslo nišą atrado kepdama „Napoleonus“

Gyvenimo magiją ir verslo nišą atrado kepdama „Napoleonus“

„Tai ne valgio, o mažytės laimės receptai“, – taip atsiliepiama apie šį rudenį pasirodžiusią ir greitai tarp perkamiausių knygų atsidūrusią išskirtinę receptų knygą „Vieno stalo istorija“. Ne ką mažiau už šią šeimos stalo tradicijas puoselėti skatinančią knygą įdomi jos autorės Rūtos Repšienės, kurią išgarsino „Napoleono“ tortai, istorija. „Prieš kelerius metus ieškojau veiklų, kurios man leistų visiškai atsiskleisti, teiktų didžiulį malonumą, ir tuo pat metu vyrui ir vaikams kasdien kepdavau pyragus. Kepiau, kol vieną dieną suvokiau, kad daugiau ieškoti mėgstamos veiklos nebereikia ir kad didžiausia magija man – stebėti orkaitėje kepančius pyragus“, – teigia veiklos pobūdį visiškai pakeitusi Rūta, kuri tiki, kad sėkmė ateina tada, kai viską darai su meile.

Rūta Repšienė

Rūta Repšienė

Rūta, studijavote politikos mokslus. Kokią savo ateitį įsivaizdavote rinkdamasi šias studijas?

Rinkdamasi studijas, turėjau tik vieną tikslą – įgyti kiek įmanoma įvairiapusiškesnį ir platesnį išsilavinimą. Politikos mokslų studijos mano lūkesčius visiškai atitiko.

Anksčiau dirbote administracinį darbą, tačiau tapusi mama nusprendėte visiškai pakeisti darbo sritį. Kas padėjo tam pasiryžti?

Vaikai, vaikai, vaikai. Jiems gimus ir taip greitai augant, suvokiau, koks gyvenimas yra  trumpas,  ir nė akimirkos nebenorėjau dirbti tai, kas man nesuteikia malonumo ir visiškos savirealizacijos. Magijos jaustis laimingai. Kasdien.

Ir ta magija tapo konditerija… 

Taip. Prieš kelerius metus ieškodama veiklų, kurios man leistų visiškai atsiskleisti, teiktų didžiulį malonumą, tuo pat metu vyrui ir vaikams kasdien kepdavau pyragus. Kepiau, kol vieną dieną suvokiau, kad daugiau ieškoti mėgstamos veiklos nebereikia ir kad didžiausia magija man – stebėti orkaitėje kepančius pyragus.

Manau, kiekviena veikla, kuri žmogui suteikia didžiulį malonumą, yra magija.

Kiek jau laiko Jus galima vadinti profesionalia konditere?

Prieš trejus metus pradėjau gilintis į konditeriją. Šis mokymosi procesas trunka iki šiol. Juokauju, jog politikos mokslus mokytis buvo lengviau. Per trejus metus įgijau konditerės diplomą, mokiausi papildomai Lietuvoje bei užsienyje. Kasdien skaitau konditerinę literatūrą ir kepu.

Kuo ypatingas Jūsų „Napoleonas“, kuris, galima sakyti, Jus ir išgarsino?

Jis iškeptas su meile (šypsosi – red. past.). Jį kepdama jaučiu didžiulį malonumą, man labai labai patinka tai daryti ir… žmonės sako, kad ta mano meilė jaučiama jo skonyje.

Kokie dar atsiliepimai labiausiai įstrigo į atmintį?

Prisimenu bene visus, jie man beprotiškai svarbūs, nes dirbu dėl žmonių ir dėl to, kad jiems savo gaminiu suteikčiau laimės. Bent akimirkai, bent tiek, kiek truks torto ragavimas.

Sunku patikėti, kad nuolatinis tortų kepimas nepabosta…

Dar nepabodo. Tvirtai žinau, kad kai tortų gamyba man laimės nebeteiks – aš jų nebekepsiu, nes kai veikla nebesuteikia džiaugsmo, ją reikia keisti. Gyvenime viską reikia daryti dėl laimės ir magijos, nes jis juk toks trumpas.

Minėjote, kad dirbti kartais tenka ir naktimis. Ar tada nešmėsteli mintis: „Ir kam man to reikėjo?“

Kitaip man neišeina, nes auginu du vaikus ir visų pirma aš esu mama. Dabar save realizuoju ir dirbu naktimis. Visas mintis veju lauk, nes toks mano pačios pasirinkimas.

Ar galima torto gaminimą vadinti kūryba?

Konditerija – labai tikslus mokslas. Negali būti nė gramo nuokrypio nuo recepto, kitaip gaminys nepavyks. Visai kas kita – gaminio puošyba. Šioje srityje aš mėgstu pasireikšti ir į rėmus savęs nestatau.

Ką manote apie prekybos centruose parduodamus įspūdingos išvaizdos tortus? Ar Jūsų vaikai lengvai jiems atsispiria?

Vaikų pasirinkimas ir skonio pojūtis yra mano darbo rezultatas. Problemų susitarti mums nekyla, jie puikiai suvokia, kad saldumynas turi būti sveikas ir suvalgomas iki galo, o ne išpakuotas ir neaiškios masės, kuri yra nei skani, nei sveika.

Neseniai pasirodė Jūsų knyga „Vieno stalo istorija“. Kas pastūmėjo ne tik džiuginti žmones nepamirštamo skonio tortais, bet ir imtis rašymo?   

Man patinka rašyti. Patinka tradicijos ir šeimos istorijos, receptai, perduodami iš kartos į kartą, tai ir buvo pagrindas knygai.

 

1Ką skaitytojai joje atras savito, ko nėra kitose receptų knygose?  

Paprastumą. Tiek pateikimo, tiek minties, tiek pačių receptų.

Kokiam žmogui šią knygą įteiktumėte dovanų?

Savo močiutei.

Ne tik kepate „Napoleonus“, bet ir vasaromis dirbate šeimos restoranėlyje „Fresh Friendly Family“. Kaip su vyru dalijatės darbus?

Mano vyras turi savo veiklas, aš – savąsias. Vienas kito neribojame. Restoranas – mano veikla, kurią vykdant reikia įsijungti dar vieną papildomą motoriuką. Bet norint kažką turėti ar pasiekti reikia dirbti, ir dirbti daug.

Atskleiskite, kas sunkiausia pradedant verslą. Kokie gebėjimai, asmeninės savybės tam būtinos?

Sunkiausia yra nustoti bijoti. Pradedant verslą reikia veikti ir dirbti labai daug. O svarbiausia – jausti malonumą.

Ar pradėjus savo verslą vaikams skiriamo laiko sumažėjo ar, priešingai – jo padaugėjo dėl galimybės pačiai planuoti savo darbus?

Turint verslą reikia tiksliai susidėlioti prioritetus, nes dirbti tenka 24 valandas per parą. Vaikai man yra gyvenimo ašis, tad laiko mūsų bendram laikui pakanka. Žinoma, man pasisekė, kad jiems smagu būti kartu su manimi, kai atlieku savo darbus. Smagu ir man, nes jie būdami kartu su manimi taip mokosi gyvenimo.

Atrasti sritį, kuri ne tik teiktų malonumą, bet ir leistų apsirūpinti  finansiškai, – sunkus uždavinys daugeliui mūsų. Ką patartumėte žmonėms, kurie nejaučia jokios savo darbo prasmės?

Sau įrodžiau, kad visų pirma veikla turi teikti malonumą. Pinigai ateis savaime, tik labai svarbu, kad pirminis veiklos tikslas nebūtų pralobti.

Užsiminėte, kad turite daug svajonių. Ar jas visas ketinate įgyvendinti Lietuvoje, o galbūt jų erdvė neribota?  

Nežinau. Niekada neriboju savęs, savo tikslų bei svajonių. O kaip viskas pasisuks – tai tik mano pačios rankose.

Dėkoju už pokalbį.

Inga Nanartonytė

Nuotraukų autorės Rasa Kuzmauskaitė ir Greta Gedminaitė

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top