Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį padidėjo 3,4 proc. per metus. Palankios darbo rinkos sąlygos, kylantys atlyginimai, istorinėse žemumose strigusios palūkanų normos dar vis palaiko gyventojų vartojimo apetitą. O atsigavusios Vakarų rinkos duoda darbo mūsų eksportuotojams, reeksporto ir transporto sektoriams. Tiesa, trečiojo ketvirčio BVP didelę įtaką daro žemės ūkio ekonominė veikla, o prastos oro sąlygos stipriai apkarpė šių metų derliaus rezultatus.
Vertinant ekonominės plėtros struktūrą, džiugina atsigavęs eksporto lokomotyvas. Šiemet pramonės atstovai – pagrindiniai eksportuotojai – metus pradėjo iškelta galva. Atsitiesę lūkesčiai bei verslo aktyvumo indeksai Vakarų šalyse byloja apie didesnę ir eksporto iš Lietuvos paklausą. Tai iliustruoja ir operatyvieji prekių eksporto rodikliai – per aštuonis šių metų mėnesius eksportuota net dešimtadaliu daugiau lietuviškos kilmės produkcijos (atskaičius naftos produktus) nei pernai.
Eksporto atsigavimo reikšmė yra itin svarbi Lietuvos ilgalaikei raidai. Lietuva – maža atvira ekonomika, mažėjant gyventojų skaičiui jos vidaus rinka senka, o šiuo metu perkamąją galią riboja ir įsiplieskusi infliacija. Tad ilgalaikį augimą gali užtikrinti tik eksportuotojų sėkmė išorės rinkose ir konkurencingumo tvarumas. Deja, būtent ši sąlyga kelia vis didesnį nerimą stebint darbo rinkos rodiklius. Neslopstanti emigracija ir dėl to susiformavęs didelis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas rinkoje verčia darbdavius didinti darbo užmokestį. Ši tendencija užprogramuota tęstis, nes darbo rinkos disproporcijos – struktūrinis tektoninis lūžis. Didžiausia problema, kad atlyginimai kyla ne dėl efektyvesnio darbo ar gamybos procesų inovacijų. Brangsta to paties darbo valanda, o tai degina įmonių konkurencingumą ir prastina Lietuvos perspektyvas tarptautinėje arenoje. Tai ilgainiui gali apriboti eksporto plėtros potencialą.
Tiesa, panašu, kad subalansuota ekonominė plėtra, kai BVP augimą lemia ne tik vidaus vartojimas, bet ir išorės paklausa, ilgai mėgautis neteks. Sparčiai kylančios kainos Lietuvoje po truputį jau verčia gyventojus pergalvoti savo elgseną, dėl to po truputį išsikvepia namų ūkių vartojimo augimas. Tai iliustruoja šviežiai Statistikos departamento paskelbti mažmeninės prekybos apyvartų duomenys. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) rugsėjo mėn. tebuvo 2,1 proc. didesnė nei pernai. Nuo maždaug 7 proc. pirmąjį pusmetį iki 3,4 proc. rugsėjį sulėtėjo mažmeninės prekybos apyvartos augimas ne maisto prekėmis, o prekyba maistu, palyginti su pernai, net 1,1 proc. susitraukė. Gyventojų vartojimas pastaraisiais metais buvo viena kertinių Lietuvos ūkio plėtros kolonų, tačiau kylančios kainos pradeda ją trupinti.
Lietuvos ekonominį augimą palaiko ir besitęsiančios investicijos. Didėjantis ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo mastas palaiko negyvenamųjų objektų ir inžinerinių statinių statybų aktyvumą. Bet ypač svarbus Lietuvai šiuo metu intensyvus įmonių gamybos pajėgumo atsinaujinimo procesas. Verslininkai, kovodami su išvardytais darbo rinkos iššūkiais, stengiasi efektyvinti procesus ir mažinti gamybos imlumą darbui. Produktyviųjų investicijų augimas – reikšmingas indėlis į ilgalaikės ir sparčios ekonominės plėtros ateityje pamatą. Džiugu matyti ir pirmuosius technologinio atsinaujinimo rezultatus – po ilgos pertraukos sparčiau pradėjo augti darbo našumas Lietuvoje. Ir nors jis toli gražu nepaveja atlyginimų spurto, bet nors pristabdo mūsų konkurencingumo mažėjimą.
Apibendrinant Lietuva pastaraisiais ketvirčiais džiaugėsi atgavusi solidžią vietą tarp sparčiausių ekonomikų ES. Vis dėlto vidaus rinkos disbalansai kelia nerimą ir neleis ilgam ten mums užsibūti. Įsisukusi kainų ir atlyginimų spiralė gali sustabdyti namų ūkių vartojimo augimą, o tai spaus žemyn ir BVP augimo kreivę.
Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė