Greitai gendantys maisto produktai vasarą, ypač termometro stulpeliui perkopus 30 laipsnių, gana dažnai tampa apsinuodijimo priežastimi. Kokių gaminių per karštį reikėtų vengti ir į ką būtina atkreipti dėmesį renkantis produktus parduotuvėse ir turgavietėse?
Turgaviečių ir kioskų prekybininkai vasarą griežčiau kontroliuojami
Maiste esantys ir žarnyno infekcines ligas sukeliantys mikroorganizmai ypač sparčiai dauginasi drėgnoje terpėje ir aukštoje temperatūroje. Daugeliui bakterijų, sukeliančių apsinuodijimą, idealios dauginimosi sąlygos, kai aplinkos temperatūra artima žmogaus kūno temperatūrai (maždaug 37 laipsniai). Pavyzdžiui, viena E. coli bakterija tokioje terpėje per šešias valandas pasidaugina iki milijono bakterijų kolonijos.
Būtent dėl to maisto produktai vasarą kur kas greičiau genda nei pavasarį ar rudenį. Tad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai karštuoju metų laiku sustiprina turgaviečių, prekybos kioskų ir nedidelių kaimo parduotuvių kontrolę. Čia, palyginti su didžiaisiais prekybos centrais, kyla didesnė rizika, kad nebus užtikrintos tinkamos produktų laikymo sąlygos. Patikrų metu inspektoriai ypač didelį dėmesį skiria temperatūros režimui, įvertina, ar nebuvo nutrūkusi vadinamoji šalčio grandinė. Kitaip tariant, tikrinama, ar maisto produktai transportuojami, saugomi sandėliuose ir laikomi parduotuvių lentynose reikiamoje temperatūroje. Tai labai svarbu, nes šaldytuve, esant 0–5 laipsnių temperatūrai, bakterijos, nors ir nežūva, tačiau nesidaugina.
Ar šaldytas produktas nebuvo atitirpęs?
„Gamintojai visada atlieka produktų laboratorinius tyrimus ir nustato tinkamumo vartoti terminą, tačiau gaminys išlieka saugus ir kokybiškas tik jei pardavėjas ir pirkėjas jį laiko gamintojo nurodytomis sąlygomis“, – pabrėžia VMVT Maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aurelija Načienė.
Vis dėlto prekybininkai ne visada atsižvelgia ne tik į gamintojų nuorodas, bet ir į įstatymais įteisintus reikalavimus. Šiemet VMVT specialistams patikrinus beveik 300 prekiaujančiųjų sveriama mėsa ir jos gaminiais, paaiškėjo, kad tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimas – vienas dažniausių pažeidimų (15 proc. visų pažeidimų).
Tikrinant 4 t valgomųjų ledų, daugiausia taip pat išaiškinta pažeidimų dėl netinkamų laikymo sąlygų (12,2 proc.).
Pasak A. Načienės, bene dažniausiai temperatūros režimo nepaisymas fiksuojamas dėl žinių trūkumo ar aplaidumo. Pavyzdžiui, perkrautos šaldymo kameros ir šaldytuvai per mažai šaldo ir maisto produktai pradeda tirpti. O dar kartą užšaldyti produktai netenka dalies naudingųjų medžiagų, nukenčia jų kokybė. Šaldyti gaminiai atitirpsta ne tik pervežami, bet ir netinkamai sandėliuojami, laikomi prekybos salėje.
„Renkantis šaldytą maisto produktą, reikėtų jį atidžiai apžiūrėti. Jeigu pakuotėje yra daug šerkšno, ledukų, susikaupusio sniego, produktas sušokęs į ledo gabalą, vadinasi, jis buvo atitirpęs ir vėl užšaldytas. Kad buvo atitirpę valgomieji ledai, nesunku suprasti iš jų formos. Jeigu ledų forma deformuota, vadinasi, jie dar kartą užšaldyti“, – pabrėžia A. Načienė.
Nelegalius prekeivius reikėtų ignoruoti
VMVT Maisto skyriaus specialistė pataria nepirkti maisto produkto, kurio ženklinimo etiketė arba jos dalis nuplėšta, ištaisyta (perklijuota): taip gali būti nuslėptas tikrasis produkto tinkamumo vartoti terminas. Nereikėtų pirkti greitai gendančių maisto produktų (pieno ir jo produktų, mėsos ir jos gaminių, žuvies, kreminių konditerijos gaminių), jeigu jie parduodami ne iš šaldymo įrenginių.
A. Načienė sako, kad vartotojai, pirkdami iš prekeivių, stovinčių turgaus ar prekybos centrų prieigose, autobusų stotelėse ir pan., rizikuoja apsinuodyti, nes tokiose vietose nesudarytos sąlygos prekiauti. Be to, atsakingieji asmenys nekontroliuoja nelegaliai prekiaujančiųjų, jų parduodamų produktų kilmė, sauga ir kokybė neaiški.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kaip maisto produktai laikomi prekybos vietoje. Jei žemėtos daržovės vežamos ir parduodamos kartu su nefasuotais maisto produktais, daržovėms ir nefasuotiems maisto produktams sverti naudojamos tos pačios svarstyklės, prekės laikomos tiesiog ant grindų ar sukrautos vienos ant kitų, reikėtų žinoti, kad šie pažeidimai tiesiogiai daro įtaką įsigyjamų maisto produktų saugai.
Kaip saugiai ruošti maistą iškylaujant?
Keliaujant ar iškylaujant gamtoje, itin dažnai apsinuodijama mišrainėmis su majonezu, karštai rūkytos mėsos, žuvies gaminiais, dešromis, pieno produktais, kreminiais tortais ar pyragais. Tai greitai gendantys maisto produktai. Jeigu neturima galimybės jų gabenti šaltai, vasarą reikėtų jų vengti. Vietoje jų patariama rinktis vaisius, daržoves, kietąjį sūrį, konservuotus arba džiovintus mėsos produktus, grūdų ir duonos gaminius, riešutus.
Vasarą itin atidžiai reikėtų ruošti žalią mėsą. Kenksmingi mikroorganizmai, esantys žalioje mėsoje, nuo pjaustymo lentelės, įrankių, šluostės ar rankų gali patekti ant jau valgyti paruoštų maisto produktų. Taigi iškeptos mėsos iešmo negalima dėti šalia žalios mėsos; ant pjaustymo lentelės, ant kurios buvo pjaustoma mėsa, negalima pjaustyti salotų ir pan. Dėl tos pačios priežasties ir parduotuvėje į pirkinių krepšelį žalios mėsos nereikėtų dėti šalia kitų maisto produktų.
Reikėtų prisiminti, kad nusipirktus kulinarijos gaminius būtina suvalgyti ne vėliau kaip per 48 val. Namie gamintus patiekalus patariama laikyti ne ilgiau nei 72 val.
VMVT inf.