Gimusi Kaune, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Jonavoje, jauna mergina Laura studijoms pasirinko Daniją. Lietuvaitė studentė ten sužinojo, kas yra meilė iš pirmo žvilgsnio, ir po penkerių studijų metų Daniją iškeitė į Kiniją. Su mylimuoju jo gimtinėje beveik dvejus metus gyvenanti Laura papasakojo apie skirtingus dviejų šalių žmones ir gyvenimo svetur ypatybes.
Kodėl nusprendėte palikti Lietuvą ir studijuoti užsienyje?
Priimti šį sprendimą man buvo visai nesunku. Baigusi mokyklą, studijuoti pradėjau ne iš karto. Tuo metu patyriau sunkių ir nemalonių išgyvenimų, Lietuvoje nesijaučiau laiminga, tad, vos atsiradus galimybei, išvykau studijuoti į Daniją.
Kuo Jus sužavėjo Danija, kad studijoms pasirinkote būtent ją?
Vykau į Daniją, nes ten gyvena mano artimieji. Tad nors ir išvažiavau į svetimą šalį, vieniša nebuvau. Ten gyvenantis mano brolis supažindino mane su nauja aplinka, padėjo priprasti. Beje, jis man ir papasakojo apie netoliese esančią akademiją – joje ir pradėjau mokytis.
Kas labiausiai įsiminė iš gyvenimo Danijoje? Kuo Jus žavi ši šalis? O galbūt turite ir neigiamų atsiliepimų apie ją?
Labiausiai žavi visapusiškas saugumo jausmas tiek finansiniu, tiek fiziniu atžvilgiu. Šalies atlyginimų ir mokesčių sistema yra tikrai pagirtina. O žmonės yra draugiški ir lengvai priima užsieniečius. Tiesa, galima išgirsti ir priešingų kalbų, tačiau jei su danais elgiesi draugiškai, to paties sulauksi mainais. Žinoma, jei atvykėlis tiesiog nori pralobti iš svečios šalies ir pats nesiekia bendrauti, tokio žmogaus tarp savo draugų nenorės niekas.
Kaip Jūsų gyvenime atsirado Kinija?
Kinija mano gyvenime atsirado gana greitai nuo to laiko, kai atvykau į Daniją. Šioje šalyje susipažinau su studentu iš Kinijos. Kitaip tariant, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Jau mūsų draugystės metu vaikinas keletą kartų mane pakvietė kartu aplankyti jo gimtinę, susipažinti su jo šeima ir giminaičiais. Kai dar mokiausi, mes susituokėme Danijoje, o man baigus studijas persikėlėme į Kiniją.
Kokie žmonės yra kinai?
Labai daug papasakoti apie kinus dar negaliu. Tačiau jau drąsiai galiu teigti, kad kinai yra itin smalsūs žmonės. Jie klausinėja visko, net gana asmeniškų klausimų, nors tas žmogus ir nėra labai artimas draugas. Vyresnio amžiaus, kaimo ar mažesnių miestelių gyventojai laikosi pačių įvairiausių senų tradicijų. Dar vis egzistuoja suvokimas, kad „vyresnis žmogus visada teisus“. Pavyzdžiui, įmonėse jaunesni darbuotojai labai retai gali turėti įtakos svarbiems sprendimams. Mokyklose diskusija tarp mokytojo ir mokinio taip pat nėra dažnas dalykas. O šeimose vaikai privalo klausyti vyresniųjų. Nesakau, kad tai yra blogai. Tačiau net ir suaugusiems vaikams, jau sukūrusiems savas šeimas, tėvai nenusileidžia ir toliau bando kištis į jų gyvenimą, nurodinėti, kaip ir ką daryti. Žinoma, negalima taip teigti apie visą Kiniją. Ši šalis yra labai didelė, o skirtingose vietovėse vyrauja skirtingi papročiai, tradicijos, skiriasi požiūris.
Ar Jums yra priimtinas kinų gyvenimo būdas? Ar jis labai skiriasi nuo įprasto lietuviams?
Negaliu teigti, jog kinų gyvenimo būdas man yra visiškai priimtinas. Nuo lietuvių gyvenimo jis bene labiausiai skiriasi laiko leidimu. Lietuviai mėgsta atostogauti, poilsiauti, keliauti, o štai kinų gyvenimas yra nesibaigiantis mokslas (nuo darželio iki studijų metų vaikai nemato nieko kita, tik mokyklą, papildomas pamokas, papildomus užsiėmimus) ir darbas (darbdaviai skiria itin mažai išeiginių, o smulkieji verslininkai dirba išvis be jų). Tiesa, aš negyvenau didžiuosiuose Kinijos miestuose, tad juose vyraujančio gyvenimo būdo komentuoti negaliu.
Dėkoju už pokalbį.
Jolanta Petrūnaitytė
Nuotraukos iš Lauros asmeninio archyvo
