Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto mokslininkų komanda, sėkmingai įvykdžiusi pirmojo Lietuvos palydovo „LituanicaSat-1“ misiją, jau planuoja naujus kosmoso tyrimus. Vilniuje vykstančioje tarptautinėje kosmoso ekonomikos konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“ pristatytas naujas universiteto kuriamas „LituanicaSat-2“ palydovas. Jį į kosminę erdvę planuojama paleisti pirmoje 2016 metų pusėje.
Briuselyje įsikūrusio Von Karmano instituto koordinuojamos misijos „QB50“ metu iš viso į 380 km aukščio apskritiminę orbitą kartu su „LituanicaSat-2“ bus iškelta daugiau nei 40 palydovų. Jie atliks ilgalaikius iki šiol dar mažai tyrinėtų žemutinės termosferos ir jonosferos sluoksnių sandaros matavimus.
Skriedami žemutinėje Žemės orbitoje palydovai iš lėto leisis į žemesnius termosferos sluoksnius, taip atskleisdami fizikinių parametrų pasiskirstymą erdvėje ir laike. Numatoma, kad vidutinis tokio tipo palydovo orbitinis gyvavimo laikas turėtų siekti 3 mėnesius.
„Ši misija unikali, nes pirmą kartą tiek nanopalydovų, nesveriančių nė 4 kilogramų ir pagamintų pačių studentų, susivienys į vieną darnų tarptautinį tinklą kosmose siekiant atsakyti į mokslo klausimus, susijusius su mus supančios termosferos prigimtimi ir sandara“, – sako Vytenis Buzas, kuris konferencijoje pristatė antrojo palydovo misiją.
„Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“ konferencijoje Lietuvos, JAV, Saudo Arabijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Ukrainos ir kitų šalių atstovai diskutavo ir dalijosi įžvalgomis dėl vykdomų kosmoso tyrimų, kosmoso ateities perspektyvų, mokslinių ir inovatyvių projektų finansavimo galimybių. Renginyje taip pat apdovanoti Lietuvos palydovų „CanSat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkurso nugalėtojai.
Vieną didžiausių tokio pobūdžio konferencijų Baltijos šalyse organizuoja Lietuvos kosmoso asociacija ir Vilniaus universitetas.
VU