Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»I. Stonkuvienė: „Kai tavo vaikas springsta, nėra laiko dvejonėms“
Šeima ir sveikata

I. Stonkuvienė: „Kai tavo vaikas springsta, nėra laiko dvejonėms“

ATNAUJINTA:10 rugpjūčio, 2022Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

„Pirmaisiais savo gyvenimo metais Cecilija dažnai užspringdavo maistu. Tada viskas tarsi akimirkai sustoja, bet tu neturi laiko dvejoti, bijoti ir galvoti, ar viską darai gerai, ar nesuklysti, – privalai veikti žaibiškai. Tik padėjusi jai atspringti suprasdavau, kaip man buvo baisu“, – gąsdinančią patirtį prisimena Indrė Stonkuvienė. Garsi moteris ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) savanoriai kaip susitarę kartoja „ką išmoksi – ant pečių nenešiosi“ ir dalijasi asmenine patirtimi, kaip įgytos pirmosios pagalbos žinios gali padėti išsaugoti artimųjų ar gatvėje sutiktų praeivių gyvybes.

Indrė Stonkuvienė

„Nusibrozdinimai, susižalojimai, žaizdų tvarstymas, jų perrišimas – mamų kasdienybė, todėl mes turime išmanyti, kaip suteikti pirmąją pagalbą savo mažiesiems“, – sako dviejų vaikų mama I. Stonkuvienė. Tačiau tai dar nėra didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria vaikus auginantys tėvai. I. Stonkuvienė su siaubu prisimena dukrelės Cecilijos užspringimus.

„Manau, jog tėvams ypač svarbu mokėti suteikti pirmąją pagalbą, nes, kad ir kaip baisiai tai skambėtų, begalinės tėvų meilės vieną kartą gali tiesiog neužtekti, – teigia I. Stonkuvienė. – Cecilijai užspringus akimirksniu puldavau jai padėti. Ir dabar galvoju, jog man žiauriai pasisekė, kad sugebėdavau jai padėti viską darydama tiesiog iš „motiniško pajutimo“. Žinojau, kad turiu daryti viską, kad mano vaikas atspringtų. Tačiau suprantu, jog jei tuomet būčiau išklausiusi pirmosios pagalbos mokymus, savo dukrai būčiau galėjusi padėti dar efektyviau, o pati būčiau jautusis užtikrintesnė.“

LRK savanoris Vytautas Jurgutis antrina I. Stonkuvienei ir dalijasi patirtimi, kai užspringus artimam žmogui buvo vienintelė dūstančiojo viltis. Jis pasakoja, kodėl norint padėti mylimam žmogui svarbu ne tik vienąkart dalyvauti praktiniuose mokymuose, bet ir tas žinias nuolat atnaujinti.

„Pirmą kartą pirmosios pagalbos mokymus išklausiau prieš 30 metų. Tačiau nelaimingas nutikimas priminė, kaip svarbu atnaujinti seniai įgytas žinias. Prieš porą metų per vakarienę mano draugė užspringo. Prisiminęs, kaip elgtis, jai padėjau, tačiau nepaisant to savo veiksmais abejojau, jaučiausi netvirtai, nes praėjo daug metų ir natūralu, jog įgūdžiai užsimiršo. Todėl visai neseniai atnaujinau pirmosios pagalbos žinias ir išklausiau mokymus dar kartą“, – pasakoja LRK savanoris.

Ne tik artimajam, bet ir gatvėje sutiktam praeiviui

Pirmosios pagalbos žinių gali prireikti norint išgelbėti ne tik mums artimą žmogų, bet ir gatvėje sutiktą nepažįstamąjį. I. Stonkuvienė prisimena dar vaikystėje nutikusį incidentą, kai važiuodama namo pamatė gatvėje epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų.

„Kai susiduri su tuo pirmą kartą, tikrai būna nejauku – kūno nevaldomi traukuliai, iš burnos bėga putos. Tačiau tąkart praeiviai neliko abejingi – vienas vyriškis puolė žmogui į pagalbą: pasuko jį ant šono, kad neužspringtų. Manau, kad kuo daugiau visuomenės narių gebės suteikti pirmąją pagalbą, bus perėję praktinius mokymus, tuo saugesnėje visuomenėje mes visi gyvensime. Juk niekada negalime žinoti, kada šalia esantis žmogus gali susižeisti, užspringti ar jam gali prasidėti epilepsijos priepuolis“, – teigia I. Stonkuvienė.

LRK savanoris Dainius Budnikas įsitikinęs, kad suteikti pirmąją pagalbą – mūsų visų pareiga. Jis pasakoja nutikimą, kai kitas automobilis partrenkė šalikele važiuojantį dviratininką.

„Nukentėjusiajam į pagalbą šokau nedvejodamas. Pamenu, jog jam reikėjo ne tik sutvarstyti žaizdas, nubrozdinimus, bet ir suteikti psichologinę pagalbą – padėti nurimti. Vėliau paaiškėjo, kad keliautojas mynė nuo pat kalnuotosios Šveicarijos mūsų pajūrio link. Buvo gera matyti, kad kiti praeiviai taip pat neliko abejingi – padėjo sutaisyti dviratį, gretimame name surado pirmajai pagalbai reikalingo ledo. Manau, kad šveicarų keliautojas dar ilgai Lietuvą minės geru žodžiu“, – šypsosi LRK savanoris.

Bijome „prisikarksėti“

„Dažnai girdime viešojoje erdvėje ar pažįstamųjų pasakojimus apie užspringimus, epilepsijos priepuolius, avarijas ir kitas nelaimes. Tačiau dažniausiai, kai klausomės kitų nelaimingų istorijų, atrodo, kad mums taip nenutiks. Visuomenėje vyrauja pasakymas „prisikarksėsi“: jei jau išklausei pirmosios pagalbos mokymus ar pasirašei organų donorystės sutikimą, tai dabar būtinai tau kažkas nutiks. Turime suprasti, kad pirmosios pagalbos žinios yra gyvybiškai svarbios ir mūsų neturėtų gąsdinti jokie  prietarai. Juk būtent mūsų turimi įgūdžiai gali padėti išgelbėti žmogui gyvybę“, – sako I. Stonkuvienė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia nelikti abejingus ir visus norinčius skatina registruotis į pirmosios pagalbos mokymus. Daugiau sužinoti apie pirmosios pagalbos mokymus ir užsiregistruoti galite čia www.antrojipagalba.lt.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnis5 prieskoninio sviesto receptai
Kitas straipsnis Amžius – ne kliūtis fiziniam aktyvumui: senjorai nubėga ir po keliasdešimt kilometrų

Susiję straipsniai

Privati tema, apie kurią vengiama kalbėti – menopauzė: atskleidė, kaip pasiruošti šiam gyvenimo etapui

22 gegužės, 2026

Avižų, sojų ar migdolų gėrimas: ekspertė atskleidė, kaip nepasiklysti tarp augalinių pieno alternatyvų

21 gegužės, 2026

Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?

12 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.