Lapkričio 10 d. Indijos Respublikos Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija Lietuvos „Romuvos“ krivei Inijai Trinkūnienei įteikė šio universiteto raštą, pažymintį, kad jai yra suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas. Tokį sprendimą Haridvaro universitetas priėmė, atsižvelgdamas į Inijos Trinkūnienės nuopelnus baltiškos prigimtinės kultūros puoselėjimui, jos pristatymui Indijoje ir kitur pasaulyje, taip pat į Lietuvos ir Indijos dvasinių kultūrinių ryšių stiprinimą.
Rašto įteikimo apeigoje dalyvavo „Romuvos“ bendruomenės nariai, mokslo ir visuomenės veikėjai, Lietuvos Respublikos užsienio ministerijos atstovai, nusipelnę Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių plėtojimo srityje. Krivė Inija Trinkūnienė, atsakydama į dr. Č. Pandijos sveikinimą, pabrėžė, kad, priimdama šį garbingą įvertinimą, ji dalijasi šiuo vardu pirmiausia su savo šviesaus atminimo gyvenimo bendrakeleiviu Kriviu Jonu Jauniumi Trinkūnu, kuris jau nuo 1967 m. buvo „Romuvos“ judėjimo gaivintojas ir drauge Lietuvos-Indijos draugijos kūrėjas, padėjęs pamatus ir šiam Haridvaro universiteto pripažinimui.
Lietuvos Respublikos Užsienio ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento vadovė Diana Mickevičienė, diplomatė, daug metų dirbusi ministre patarėja Lietuvos ambasadoje Indijoje, pasidžiaugė, kad tai jau antras garbės daktaro vardas, kurį lietuviams suteikia Indijos universitetai. Pirmąjį garbės daktaro vardą suteikė Kalkutos universitetas garsiam keliautojui ir Lietuvos bei Indijos kultūrinių ryšių tyrinėtojui Antanui Poškai, praėjus 22 metams po jo mirties – 2014 m.
Diplomatės nuomone, tai liudija apie Indijos mokslo ir kultūros dėmesio santykiams su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis augimą. Prie šio indų susidomėjimo lietuvių kultūra daug prisidėjo „Romuvos“ krivė Inija ir kiti romuviai. Su krivės Inijos Trinkūnienės parama Haridvaro universitete buvo įsteigtas ir pirmasis Azijos žemyne Baltų kultūros tyrimo centras. Krivę pasveikino akademikas Romualdas Grigas, dr. Dainius Razauskas, kiti šio įvykio dalyviai.
I. Trinkūnienės visuomeninė veikla prasidėjo aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje, įsijungus į Vilniaus universiteto etnokultūrinį judėjimą. Inija kartu su J. Trinkūnu įkūrė apeigų grupę „Kūlgrinda“, parengė ir išleido giesmių baltų dievams ir deivėms kompaktines plokšteles. I. Trinkūnienė yra viena iš Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ kūrėjų, 2014 metais išrinkta „Romuvos“ krive. I. Trinkūnienė aktyviai dalyvauja Europos etninių religijų kongreso veikloje, yra šios organizacijos tarybos narė, Europos etninių religijų kongreso tarptautinių konferencijų rengėja ir dalyvė. 2015 metais atstovaudama „Romuvai“ ir Europos etninių religijų kongresui pristatė „Romuvos“ veiklą Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV).
Nuo 2003 metų aktyviai įsijungė į tarptautinių kultūros studijų (Internacional Center for Cultural studies) centro Indijoje organizuojamų konferencijų, skirtų prigimtinių religijų vadovams ir bendruomenėms stiprinti, rengimą. 2003, 2006, 2009 ir 2015 metais Indijoje rengtose konferencijose skaitė pranešimus, pristatė lietuvių prigimtinę kultūrą, senosios baltų religijos apeigas. Pristatydama „Romuvą“ ir Lietuvą plačiajai Indijos visuomenei I. Trinkūnienė daug kartų susitiko su Indijos religiniais lyderiais, lankė vietos bendruomenes ir gentis.
Rimgailė Sinkevičienė
Lietuvos „Romuvos“ informacija
Vytauto Daraškevičiaus nuotr.