Dabar, kai gyvename naujovių ir galimybių kupiname pasaulyje, dažnai pamirštame tautosaką. Daugelis vis skubame, lekiame ir net nesusimąstome, kad tiek daug dar nežinome. Laisvalaikiu mieliau domimės naujovėmis, bet ne liaudies menu. Retai kada sumanome surengti popietę, kurios tema būtų kuri nors tautosakos rūšis.
O mūsų, Paberžės „Verdenės“ gimnazijoje, lapkričio 25 dieną vyko integruotas lietuvių kalbos ir matematikos renginys „Skaičiai tautosakoje“. Renginyje, kurį organizavo lituanistai ir matematikai, dalyvavo ne tik gimnazijos mokiniai, bet ir mokytojai. Sulaukėme nemažai svečių iš kitų Vilniaus rajono gimnazijų ir mokyklų.
Renginio tikslas – dar kartą paminėti Etnografinių regionų metus, skatinti jaunąją kartą domėtis lietuvių tradicine kultūra, populiarinti liaudies kūrybą, integruoti skirtingus mokslus – matematiką ir tautosaką – bei telkti gimnazijos bendruomenę.
Tautosaka mus nukelia į giliausią ir pirmykštę poezijos kūrybos šaknį, kada žmogus kaip kūdikis pirmą kartą atvėrė akis į platųjį pasaulį ir pirmaisiais garsais pareiškė savo vidaus nusiteikimą. Lietuvių tautosakoje gausu skaičių: pasakose, dainose, mįslėse, patarlėse, skaičiuotėse. Per muzikos pamokas dainuojame liaudies dainas, mažesni būdami skaitėme daug pasakų, minėme mįsles. Ir dabar mėgstame pašmaikštauti anekdotais ir sąmojumi, paironizuoti patarlėmis ir priežodžiais. Ir gal tik kartais susimąstome, koks tai paslaptingas pasaulis, pradėjęs formuotis nuo seniausių laikų. O jis vertas dėmesio! Todėl ir kilo mintis lietuvių tautosakoje atrasti matematinių dalykų.
Renginio dalyviai, žaismingai ir nuotaikingai žiūrovams papasakodami apie dainuojamąją, pasakojamąją ir smulkiąją tautosaką, akcentavo, kad kiekvienos rūšies tautosakos kūriniuose gausu skaičių, kurie turi svarbią reikšmę. Juk pasakose gausu matematinių dalykų: reikia atlikti tris sunkius darbus, nukauti devyngalvį slibiną, išvaduoti dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, ar nukeliauti už devynių jūrų, devynių marių. Be to, pasak pristatymą apie skaičius pasakose paruošusios gimnazistės Auksės Bukauskaitės, šiuose tautosakos kūriniuose randami skaičiai turi ypatingą magišką reikšmę.
Lietuvių liaudies dainos – turtingiausia, savičiausia, vertingiausia lietuvių tautosakos dalis. Lietuvių liaudies dainose atskleidžiamas vidinis žmogaus pasaulis, todėl dainos dar vadinamos liaudies lyrika. Jos ne tik pasižymi lyrizmu ir meninių priemonių gausa, nereta daina neapsieina ir be įvairių skaičių.
Išklausę 2G klasės mokinės Dianos Šluinskos pristatymą apie dainuojamąją tautosaką, mes dar kartą įsitikinome, kad dainos, paliktos protėvių, yra didelis turtas. Jos pasakoja, kaip senais laikais žmogus gyveno, dėl ko džiaugėsi ar liūdėjo, kur ieškojo tvirtybės ir jėgų, o skaičiai liaudies dainų tekstuose liudija, kad matematika mūsų protėviams iš tikrųjų buvo ne svetimas dalykas.
Na o mįslės, minklės bei šiai kategorijai priskiriami galvosūkiai pagal funkciją yra matematiniai uždaviniai, tradiciškai gyvavę kaip varžymosi forma. Svarbiausi mįslių požymiai, išskiriantys jas iš kitų smulkiosios tautosakos žanrų, yra šie: dvinarė struktūra ir būtinybė pateikti atsakymą į pirmojoje dalyje iškeltą klausimą. Lietuvių tautosakos tyrimuose iki šiol mįslėmis vadinta siauresnė aibė – vadinamosios tikrosios, grynosios arba objektų mįslės.
Mokiniai sekė pasakas, kuriose gausu skaičių, kartu su spec. pedagoge J. Skupiene grojo gitaromis ir dainuodami minė mįsles žiūrovams, demonstravo savo sugebėjimus sakydami greitakalbes bei skaičiuotes. Salėje sėdintys žiūrovai aktyviai dalyvavo renginyje, nes galėjo minti mįsles, skaičiuoti pasakose paminėtus skaičius, miklino savo liežuvius sakydami greitakalbes. Nuo gimnazistų neatsiliko ir lietuvių kalbos mokytojos M. Prusakaitė-Semionova ir V. Kaziūnienė, jos su spec. pedagoge J. Skučiene atliko lietuvių liaudies dainą ,,Ar aš tau, sese, nesakiau“. Renginys baigėsi daina ,,Tūkstantis žingsnelių“, dainavo ir renginio dalyviai, ir svečiai.
Renginio metu, apžvelgdami visus tris lietuvių tautosakos žanrus – dainuojamąją, pasakojamąją ir smulkiąją tautosaką – įsitikinome, kad tautosaka buvo ir lieka svarbiausias mūsų šalies turtas, kad turime džiaugtis ja, branginti, saugoti, puoselėti ir perduoti visa tai ateinančioms kartoms. Be to, tikrai pavyko įrodyti, kad tokie du nesuderinami dalykai – matematika ir tautosaka – puikiai tarpusavyje dera.
Paberžės „Verdenės“ gimnazijos mokytojos: lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Lina Mikutytė, lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Marijana Prusakaitė-Semionova, lietuvių kalbos mokytoja Violeta Kaziūnenė, matematikos mokytoja metodininkė Stasė Korsakovienė