Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Interneto spąstai vaikams: psichologas pataria, kada drausti, o kada mokyti
Šeima ir sveikata

Interneto spąstai vaikams: psichologas pataria, kada drausti, o kada mokyti

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Lietuvoje prasidėjo Saugaus interneto savaitė, kurios tikslas skatinti atsakingą ir saugų interneto naudojimą. „SOS vaikų kaimų“ psichologas Rokas Saulevičius teigia, jog šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai auga aplinkoje, kur didelė dalis bendravimo vyksta internete. Dėl nuolatinio ir perteklinio informacijos kiekio jaunuoliai dažnai susiduria su įvairiomis problemomis. Kaip kalbėtis su vaiku apie internete tykančius pavojus? Kaip galima apsaugoti savo vaiką nuo interneto grėsmių? Kaip jį supažindinti su internetu, ar griežtos ribos yra būtinos?

Anot „SOS vaikų kaimų“ psichologo Roko Saulevičiaus, yra daugybė pavojų, su kuriais vaikai ir paaugliai gali susidurti internete. Jaunuoliai internete susiduria su patyčiomis ir priekabiavimu, kuris gali pasireikšti per elektronines patyčias, komentarus, žeminančius įrašus ar asmeninių duomenų paviešinimą.

Vaikai ir paaugliai internete neretai susiduria su smurto, pornografijos vaizdais bei klaidinga informacija. Sukčiai randa būdų apgauti ir jaunąją kartą – apgaulės būdu išgaunami asmeniniai duomenys, slaptažodžiai ar finansinė informacija. Dėl perteklinio interneto naudojimo suprastėja emocinė sveikata, pasireiškia miego sutrikimai.

Probleminis interneto naudojimas: kaip jis atsiranda?

Pasak psichologo R. Saulevičiaus, probleminis interneto naudojimas (PIN) vystosi panašiai, kaip ir kitos priklausomybės. Svarbų vaidmenį atlieka dopamino išsiskyrimo mūsų smegenyse disbalansas, socialiniai ir psichologiniai veiksniai bei jų tarpusavio sąsajos.

Dopaminas yra neurotransmiteris, atsakingas už malonumo ir pasitenkinimo jausmus. Socialiniai tinklai ir žaidimai yra sukurti taip, kad nuolat aktyvintų šią medžiagą mūsų smegenyse. Anot psichologo, įvairūs virtualūs prizai, lygiai, pergalės žaidimuose arba  renkami patiktukai, sekėjai, komentarai socialiniuose tinkluose veikia jaunuolių savivertę.

„Ne visada pasiekiame šių jausmų „sotumą“. Atrodo, jog to malonumo vis negana, tai skatina vis grįžti prie tam tikro žaidimo ar naršymo socialiniuose tinkluose. Taip pat svarbu paminėti, kad šiuolaikinės technologijos leidžia pastebėti interneto vartotojų polinkį į tam tikrą turinį ir tokiu būdu pateikti tik kuo labiau dopamino išsiskyrimą skatinančius vaizdus ar informaciją.

Formuojantis PIN, be smegenų darbo (neurocheminio) disbalanso, labai svarbi yra ir socialinė plotmė. Puikus to pavyzdys yra FOMO (fear of missing out). Vaikams ir juo labiau paaugliams yra labai svarbu nuolat palaikyti „pulsą“ ir žinoti, apie ką bendrauja draugai, kokios yra madingos naujienos, kitu atveju atsiranda galimybė pasijusti kitokiam ir išgyventi išskyrimo iš grupės emocinį skausmą“, – pasakoja psichologas R. Saulevičius.

Anot jo, paauglystės raidos etape vienas iš svarbiausių poreikių yra būti grupės dalimi. Kita vertus, internetas suteikdamas galimybę susikurti virtualią tapatybę gali ir tokiu būdu įklampinti. Socialiniuose tinkluose galima susikurti įvaizdį, kuris atrodo patrauklesnis nei reali asmenybė, todėl kai kurie paaugliai jaučiasi labiau vertinami internete nei realiame gyvenime.

„Kai vaikas susiduria su problemomis mokykloje ar šeimoje, internetas gali būti vieta, kur jis jaučiasi geriau, saugiau ir gali bent laikinai užmiršti sunkumus.

Kitaip tariant, užuot kalbėjęs apie  savo jausmus ar sprendęs konfliktus, vaikas gali įnikti į socialinius tinklus ar žaidimus, ypač jei tokių ar panašių būdų veikti, susidūrus su sunkumais, išmoko stebėdamas tėvų ar artimųjų pavyzdį“, – pasakoja psichologas R. Saulevičius.

Ar tėvams reikia riboti internetą, žaidimus ir socialinius tinklus?

Psichologo teigimu, kiekvienai šeimai kyla klausimas, kaip kalbėtis su vaiku apie internete tykančius pavojus, kaip galima apsaugoti savo vaiką, kaip jį supažindinti su internetu, ar reikia ribų ir griežtumo?  

R. Saulevičius teigia, jog šeimai svarbu bendrauti atvirai ir supratingai, padėti vaikui ir ugdyti kritišką bei atsakingą požiūrį į internetą nuo mažens.

„Jauniausius būsimus interneto vartotojus galima supažindinti su šiuo įrankiu naudojantis įvairiomis edukacinėmis svetainėmis ir programėlėmis.

Vėliau vaikus svarbu išmokyti bazinių interneto saugumo taisyklių, tokių kaip saugūs slaptažodžiai, svetainių patikimumas. Vis dėlto geriausia, jei tėvai gali naršyti kartu su vaiku ir taip padėti jam pasirinkti tinkamą turinį, laiku informuoti ir perspėti, jei vaikas priartėja prie žalingo turinio.

Kalbant apie ribas, rekomenduojama ikimokyklinukams leisti naudotis internetu tik 1 val. per dieną, 7–12 metų vaikams – iki 2 val., o paaugliams suteikti lankstesnį režimą, tačiau su ribomis ir susitarimais. Be to, svarbu skatinti alternatyvias veiklas, tokias kaip sportas, knygų skaitymas ir bendravimas gyvai.

Pirmąjį telefoną rekomenduojama įsigyti apie 7–10 metų, socialinius tinklus leisti naudoti ne anksčiau nei 13 metų, o pirmąjį kompiuterį – kai jis tampa reikalingas mokymuisi. Svarbiausia – ugdyti atsakingą požiūrį į internetą nuo mažens“, – sako  R. Saulevičius.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisTrūksta vitamino D, nors jį vartojate papildomai? Galbūt pasirinkote netinkamą formą
Kitas straipsnis Kuo skiriasi automobilio paskola ir automobilio lizingas?

Susiję straipsniai

Pasaulinę sveikatos dieną pasitinkant: pas gydytojus patenkame per vėlai, paslaugų prieinamumas netolygus

7 balandžio, 2026

Kraujo atsargos pasiekė kritinę ribą: skubiai kviečiami A (II) grupės donorai

31 kovo, 2026

Tai, ką iškvepiame, gali įspėti apie ligą: KTU mokslininkai kuria jutiklius, kurie „perskaito“ iškvėpto oro sudėtį

23 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.